Dviračių trasos Druskininkų apylinkėse

Čia pateiksiu savo mėgstamiausias MTB trasas ir jų aprašymus pietinėje Lietuvoje:

1. Druskininkai—Varviškė—Druskininkai

60 km | asfaltas, žvyras | gpx failas

varviske

Mano pats mėgstamiausias maršrutas. Ypač vaizdinga Nemuno pakrantė, gražūs miškai, atokios gyvenvietės. Nuo Gerdašių važiuojant Nemuno pakrante kitoje pusėje matosi Baltarusija. Druskininkai-Gerdašiai asfaltas, Gerdašiai-Varviškė geros kokybės dvivėžis miško takas/žvyras. Laisvai pravažiuojama ir turistiniu dviračiu. Trasa nesudėtinga. Turėti ID kortelę. Parduotuvių pakeliui nėra. Galima iki Gerdašių dviračius atsivežti ir pradėti nuo ten (-25 km). Jei nenorite tuo pačiu keliu grįžti – galima sukti ratuką palei Baltąją Ančią.

Continue reading

Izraelis. 2013 gruodis.

Pigioms oro linijoms pasiūlius tiesioginį skrydį Vilnius—Tel Avivas, atsirado puiki proga išsiaiškinti kas visgi per šais tas Izraelis.

Per tris dienas nuomotu automobiliu aplankėme sostinę Tel Avivą, Jeruzalę bei Palestinos teritorijoj esantį Betliejų ir Negyvosios jūros vakarinę pakrantę.

Tel Avivas sužavėjo saulėta jūros pakrante, tvarkingomis gatvėmis, Bauhaus architektūra, europietiška kultūra, geromis užkandinėmis ir gausiai išvystyta (nors ir netobula) miesto dviračių sistema.

Jeruzalė pasitiko apsnigta bei pažliugus. Miestas visiškai skiriasi nuo sostinės Tel Avivo. Jaučiasi istorinė-multikultūrinė dvasia. Čia pat susispietusios armėnų, žydų, musulmonų, krikščionių bendruomenės. Gatvės siauros, šiukšlinos. Prekyba vyksta gatvėse ant grindinio, šiukšlės deginamos čia pat. Įspūdinga Raudų siena, įvairios sinagogos. Čia pat, už kalniuko, skiriančio Izraelį ir Palestiną, musulmonai kviečia į maldą. Aidi visas slėnis, keista atmosfera.

Negyvoji jūra tikrai negyva — per visą pakrantę vos vienas mini kurortas ir keli paplūdimiai. Vanduo velniškai sūrus ir šiltas, specifinis sieros kvapas. Augmenijos nėra, neskaitant kelių palmių giraičių. Nepaisant skurdžios floros ir faunos, gamta graži — pliki smėlėti kalnai ir žydra jūra sukuria egzotišką kraštovaizdį.

Continue reading

Dviračiu Norvegijoje

Liepos 14 (1 diena)

Marsrutas: Stjordal – Trondheim -Okanger- 20km iki Vinjeora
Atstumas: 123 km
Vaziavimo laikas: 7 val 10 min

Taigi, po labai sunkios savaites, daug darbu, nervingo ir ilgo pakavimosi atejo laikas kelionei. Vakar sunkiai ir labai ilgai ruosiausi daiktus, teko visgi uzsisakyt sporto irangos bagaza, nes netilpo visa iranga i viena tase, buvo daug ardymo, pakavimo, perpakavimo, krovimo, iskrovimo ir pan.
Bet svarbiausia kad dabar esu lektuve i Trondheim. 3:30 ryto is namu pajudejau pakrautu dviraciu. Svere nerealiai daug. Velniai zino ko ten tiek prigrudau.. Mano lieknas dviratis, kaip paauglys su milziniska turistine kuprine, drebino kojas bandydamas neissiduot, kad per sunku. Oro uoste visa manta supakavau i gariunini krepsi, o dvirati kruopsciai apvyniojau politilenine juosta. Viska prieme be pastabu, nors dviracio atidavimas per daug pasitikejimo nesuteike – moteriske grudo ji per bendro bagazo skyle.
Apskritai siais metais jaudinausi (ir tebesijaudinu) labiau nei pernai keliaudamas per Italija. Kazkaip sunkiai ir nervingai vyko pasiruosimas, plius turejau begale darbu. Bandau nusiteikt labai optimistiskai, bet pagalius i ratus kaisioja ivairios mintys. Ar neuzknis kalnai? Ar istversiu lietu? Ar veiks pakrovejas nuo dinamo? Ar uzteks plentinio dviracio pavaru? Bet kokiu atveju, pamatysiu daug gamtos didybes, patirsiu daug nuotykiu, ir galiausiai pailsesiu, o tai svarbiausia.

Continue reading

Ruošiuosi kelionei dviračiu per Norvegijos fiordus

Liepos 14-25 d. minsiu per vakarų Norvegijos fiordus, nuo Trondheimo iki Stavangerio, nuo šiaurės į pietus. Apie 1000 km maršrutas drieksis per fiordus, kalnus, ežerus, miškus. Visa atkarpa bus labai kalnuota. Planuoju pamatyt gražiausias Norvegijos vietas, tokias kaip Geirangerio fiordas, Trolių kelias, Sogne fiordas, Preikestoleno uola ir kt.

Kelionė dėl nedėkingų klimatinių ir reljefinių sąlygų turėtų būt žymiai sudėtingesnė nei Italijoj pernai, bet vaizdai, gamta ir pojūčiai tikiuosi atpirks visus sunkumus.

Continue reading

Tenerifė 2012

Prieš kelias dienas grįžom iš puikios 8 dienų kelionės po Tenerifę. Nuomotu auto salą išmaišėm nuo vakarų į rytus ir nuo šiaurės į pietus. Labiausiai patiko Mascos tarpeklis (bei pats Mascos kaimelis), Anagos regioninis parkas (puikios hike trasos, įspūdingi kalnai), Teresitas paplūdimys su šalia esančiu jaukiu San Andres miesteliu, Garachico, Oratava bei sostinė Santa Cruzas.

tenerife-0868 Continue reading

Druskininkai–Nida

Praėjusią savaitę su Domu dviračiais keliavom iš vieno kurorto į kitą.

Judėjom gana greitai, turėjom labai kompaktišką bagažą su būtiniausiais daiktais (po 28l talpos krepšį).

Pirmą dieną įveikėm 132 km (Druskininkai–Veisiejai–Lazdijai–Kalvarija–Vištyčio ež). Visą dieną grožėjomės žaliomis pievomis, matėm labai daug gandrų. Keliai buvo apytuščiai. Kartais teko pakovot su priešpriešiniu vėju, gavom ir lietaus. Vakare ganėtinai pavargę atvykom į poilsiavietę “Viktorija” prie Vištyčio ežero. Nakvojom namely.

Antrą dieną nuvažiavom 147 km (Vištytis–Kybartai–Kudirkos Naumiestis–Šakiai–Jurbarkas–Tauragė). Mynėsi lengviau, pravažiavom kelias gražias atkarpas. Keliai neblogi, eismo beveik visiškai nebuvo. Įdomu važiuoti per mažus miestelius, daugelis pakankamai gražiai susitvarkę, jaukūs. Tauragėj svetingai priėmė Domo seneliai ir giminės.

Trečią dieną numynėm 82 km (Tauragė–Vainutas–Šilutė–Mingė). Nuo ryto pūtė stiprus priešpriešinis vėjas, buvo sunku važiuoti. Iš Mingės kaimo laivu persikeliam į Nidą.

Per tris dienas Nidoj aplankėm Parnidžio kopą, Žvejo namą, jūros pakrantę, švyturį ir kt. Buvom įsikūrę “Rasytėj”.

Šeštą kelionės dieną įveikėm 55 km (Nida–Klaipėda). Klaipėdoje šokom į traukinį ir vėlai vakare grįžom į Vilnių.

Viso numynėm virš 400 km. Kelyje sutikom itin mažai žmonių ir transporto. Tai stebino. Bet matėm šimtus gandrų ir karvių, bei neaprėpiamas žalias pievas. Oro sąlygos nebuvo idealios, bet minti po savą kraštą vistiek buvo labai malonu.

Nuotraukos:

Continue reading

Dviračiu per Italiją. Apibendrinimas

Video:

Kelionė buvo pats įsimintiniausias ir maloniausias mano potyris. Pasiekiau savo tikslą — patikrinau save tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Pamačiau ir patyriau pačius geriausius ir gražiausius vaizdus ir akimirkas. Italija yra rojus, ypač keliaujantiems dviračiu.

Per 23 dienas numyniau 1900 km (17 dienų myniau, 6 dienas ilsėjausi). Dar apie 150 km nuvažiavau traukiniais ir apie 95 km nuplaukiau keltais.

Užtrukau gerokai mažiau nei planavau. Sicilijoj tikėjausi atsidurti 26-27 kelionės dieną, bet jau 15 dieną nuo Villa san Giovani žvelgiau į jos krantus. Planavau per dieną vidutiniškai numinti 70-80 km, bet įsitikinau, kad galiu nesunkiai įveikti 120-130 km.

Visą kelionę džiaugiausi savo pakankamai kompaktišku bagažu. 46 litrų bendros talpos krepšiuose net ir nelabai tvarkingai susikrovęs daiktus visada turėjau laisvos vietos. Apskritai visa įranga nepavedė ir atitarnavo nepriekaištingai. Nedidelis bagažo svoris tikriausiai leido man greičiau judėti. Visi sutikti keliaujantys dviratininkai vežėsi žymiai daugiau mantos.

Visas maršrutas buvo idealus keliauti dviračiu, nesigailiu nė vienos daug jėgų pareikalavusios įkalnės, nė vieno pravažiuoto miestelio ir didmiesčio.

Pats gražiausias ruožas buvo, be abejonės, Amalfio pakrantė. Antrą vietą skirčiau Basilikatos regiono pakrantei, trečią — Ligūrijai su Cinque Terre nacionaliniu parku, žaluma ir kalnų upėm. Šios vietos buvo ypatingo grožio, likusi Italija buvo taip pat labai vaizdinga. Toskana sužavėjo lygumom, pušim ir aguonom, Lacijuj pravažiavau daug gražių pakrantės miestų, Kampanija pribloškė gamtos grožiu (Vesuvijus, Sorento pusiasalis, Amalfio krantas), Kalabrijoj mėgavausi jūra ir kalnais. Sicilijoj gamta nebuvo tokia graži (išskyrus Etna), bet čia patyriau išskirtinį žmonių draugiškumą, taip pat stebėjau visiškai kitokį nei kitur Italijoj gatvės gyvenimą, eismą, žmones.

„Solo” keliavimas man pasirodė labai priimtinas. Buvau visiškai nepriklausomas, laisvas, keliavau savo ritmu. Vienatvės jausmas taip ir neaplankė :) galbūt per trumpai keliavau. Be to, gan dažnai prisijungęs prie interneto pasidalindavau įspūdžiais su artimaisiais. Jei kitąkart, o jis, tikiuosi, bus, vėl nerasiu kompaniono, važiuosiu vienas.

Išlaidos

Pasiruošimas kelionei kainavo virš 1000 Lt — pirkau palapinę, viryklę, krepšius dviračiui, spidometrą, kitą įrangą.

Du skrydžiai (Vilnius-Bergamas ir Malta-Kaunas) su registruotu bagažu ir sporto inventoriaus vienetu (dviračiu) kainavo 1000 Lt.

Italijoje per 23 dienas išleidau 600 eurų:
240eur kainavo 13 naktų kempinguose, hosteliuose arba B&B;
keltas į Maltą kainavo 60eur; ekskursija į Etną — 40eur;
traukiniams išleidau 15eur;
likę 250eur buvo išleisti maistui ir kitoms smulkmėms.

Išleidau nei daug nei mažai. Kelionė buvo palyginti trumpa, todėl galėjau dažniau pasilepinti patogia lova ir dušu. Ilgesnėj kelionėj tektų pataupyti būtent mokamos nakvynės sąskaita.

Ypač noriu padėkoti Mariui (yogaracer.blogspot.com) už įkvėpimą ir patarimus. Taip pat dėkoju broliui už paskolintą dviratį, Neretai, tėvams, ir visiems palaikiusiems ir skaičiusiems kelionės dienoraštį! :)