Paulius daily

Jau turbūt keturias vasaras praleidau Druskininkuose, jau turbūt ketvirta žiema iš eilės, kai širdį užplūsta malonūs prisiminimai apie praslinkusias atostogas… Man sausio pradžia ir yra tas metas, kai pradedi laukt pavasario, kai gamtoje atsiranda daugiau žalios spalvos, žmonės pradeda šypsotis, ilgėja dienos ir kai nosies kampučiu užuodi artėjančią vasarą. Na o vasara, kaip ir daugeliui, man asocijuojasi su atostogom. Atostogos savo ruožtu siejasi su Druskininkais :) Nors, kaip ir pernai, šiemet žadu iš peties pakeliaut po senąjį žemyną, neabejoju, kad po sesijos leisiu sau savaitėlę kitą patinginiaut gimtajame kurorte.

Visai kaip ir pernai ar užpernai… Prasimerki ryte ir iškart pradedi džiaugtis - visa diena TAVO. Namuose tu vienas. Šoki į šlepetes ir bėgi į ežeriuką, esantį vos už 200 metrų. Priešpiet sėdi ant dviračio ir kokius šešis kartus dideliu greičiu skrodi nediduką miestą skersai išilgai. Ausyse groja kiek piktesnė muzika, nosį kutena malonūs mažo miestuko kvapai. Žmonių ir transporto tu negirdi, jie tarsi sklando aplinkui, kartais net labai pataikydami į tavo ausyse skambančius garsus… Dieną veiki ką nori - sėdi prie šeško ir tiesiog stebi kurortą, gulinėji ant minkštos Druskonio pievutės, su Rambynu pasvaidai kamuolį krepšio link ar lakstai po miškus, važiuoji maudytis prie Avirio ežero arba organizuoji pikniką pas Maxą, prie Bilso :) Retas vakaras apseina be šaltučio alučio ir gausios kompanijos ant tos pačios senos geros Druskonio pievutės. Teigiamos emocijos ir jokio zaparo…

O jei diena karšta, tiesiog…  Chillout… :)

Naktinių Druskininkų panorama by itchy