"Komandiruotė" Rygoje

Kai pabosta kasdien vaikščioti į mokslus, darbus, kai penktadienį per dažnai kursuojama maršrutu Vilnius-Druskininkai ir atvirkščiai, tada norisi pakeist aplinką. Taip atsitiko ir mums, penkiems jauniems veržliems piliečiams. Šįkart nusprendėm savaitgaliui nulėkt į Rygą ir aplankyt ten ekonomikos besimokančios senos draugės Akvilės.

Gana lėtai praslinkusios pirmos keturios savaitės dienos, darbai, mokslai. Ir pagaliau penktadienis, 13 valanda. Pajudam iš Vilniaus.

Taigi mūsų ekipažą sudaro dar Niujorku kvepiantis telekomunikacininkas Domas, žymus istorikas pasakorius Ignas, būsimas mokslininkas, didysis fizikas Maxas ir visų galų meistras, inžinierius, amžinas studentas Taučius iš VGTU. Na bei aš, Paulius. Visi nesunkiai sutelpam į dyzelinį 2004-ų metų Peugeot 307 SW.

Link Ukmergės riedam ramiai, klausom kažkokio dnb. Skaitom apie Rygą, laidom įvairiausio plauko juokelius. Bet kai Taučius iš VGTU per dažnai pradeda minėti žodį “statoil”, madų ir tolerancijos mieste Panevėžyje stojame degalinėje. Užkertam nevisai sveiko maisto. Kas alaus, kas kolos – ir pirmyn. Pakeliui į Pasvalį aptarinėjam pamiškėse stūksančius kolchozus. Ignas iš anksto pradeda planuoti Latvijos prijungimo prie Lietuvos strategiją. Prieš pat pasienį užverda karšta diskusija apie verslininką Bronislavą Lubį. Žodžiu, artėjant prie Latvijos, nuotaika darosi vis linksmesnė.

Pasienyje per plauką nesam sustabdomi muitiorių. Giliai atsidūstam, nes nuolat galvoje formules cirkuliuojantis Maxas pamiršo pasą. Jo komandiruotė galėjo pasibaigti kokiam nors Saločių bariuke su vietine fauna.

Latvijoj trumpam stojam degalinėj. Nutaikau progą ir įsmunku ant priekinės sėdynės. Galiorka pasipildo alaus atsargomis, na o mes su Domu tampam blaivininkais-vairininkais. Stebimės latvių vairavimo ypatumais. Netoli Rygos miesto stojame prie didelio užrašo “Riga”. Alų keičia taurieji gėrimai. Velnias žino iš kur butelaitį ukrainietiško konijako ištraukia Taučius iš VGTU. Pasirodo, nespėjo sugert visko, ką parsivežė iš Krymo. Keletas nuotraukų, gamtos reikalai ir judam toliau.

p1070102

Iki Rygos vos keli kilometrai. Paveda iPhone’o navigacija, todėl Vilandės gatvės ieškom, kaip pasakė Ignas, pagal moterišką intuiciją. Taučius iš VGTU stebisi Rygos tiltais ir pastatais, sako miestą įsivaizdavęs kaip eilinę “deriovnia”. Apsukę kelis nereikalingus ratus apie kvartalą ir pažeidę kelias kelių eismo taisykles, pagaliau randam Akvilės namus. Aplink daug ambasadų, gražūs masyvūs senoviniai namai, prabangios mašinos. Vos iš pežo spėjusį išlipti Domą su buteliu iškart pasveikina Taučius iš VGTU. Paskubu įamžinti akimirką. Komandiruotė prasideda.

Jaukiame ir erdviame bute mus pasitinka seniai matyta Akvilė bei jos kambariokė Eglė. Įsikuriam, apžiūrim butą ir pradedam pažintį. Išgeriam arbatos ir jau gerokai vakarėjant žygiuojam į netoliese esančią Maximą. Ignas velniškai džiaugiasi lietuvišku kapitalu svečioj valstybėj ir grasina kasininkei pasakysiąs, kad jis Radvila ir prašom kalbėt lietuviškai. Komandiruotės reikmenų skyriuje po ilgų ginčų imam vyno, kažkiek pakuočių alaus ir vieną kitą buteliuką brendžio. Ilgokai logoritmuojame kainas į lietuviškus pinigus. Ignas vėl pasidžiaugia, kad netrukus po Latvijos prijungimo prie Lietuvos, pagaliau bus gražinta “žmoniška” valiuta.

Pagrindine konferencijos sale tampa erdvi virtuvė. Užkuriamas kaljanas, linksmai ir jaukiai šnekučiuojamasi. Prie mūsų prisijungia Akvilės ir Eglės kambariokai Justas ir Pikelis. Buteliukai sukasi ratu, kas antras tostas – “už pažintį”. Klausimas su visada teigiamu atsakymu “Gersi?” keičiamas “French-Deutch?”, mat pasakorius Ignutis jau spėjęs pasigirti mokantis dvylika kalbų. Kultūringai pasisėdėję, apie 21 valandą traukiam į miesto centrą. Pasiemam neišgerto latviško Aldaris aluko. Susidaro visai nemenka kompanija – penki konferencijos dalyviai ir keturi jos šeimininkai.

Iš pradžių aplankome visai netoliese esančią mūsų draugužių ekonomikos mokyklą. Joje gėdingai pralošiame stalo futbolo partiją Justui ir Pikeliui. Taučius iš VGTU bando laimę prie šachmatų lentos. Po kiek laiko prisijungia dar viena lietuvė Agnė. Patariama apsilankyti ekonomiškoje įstaigoje, visoje Rygoje žinomoje Frenčbario pravarde. Baras ankštas kaip mūsiškis Cafe de Paris, bet atmosfera čia puiki, alus liejasi nebrangiai ir per kraštus. Daug užsieniečių, visi laimingi, linksmi. Tokie kaip ir mes. Imam po “apple pie”, alaus. Kai pačiame baro kampe pamatau šiaip ne taip įsigrūdusius ir savo alų atsinešusius Domą, Igną ir Maxą vos bokalo iš rankos nepaleidžiu. Žvengiu kad net pilvą paskausta, nes vaizdas tikrai egzotiškas. Trys komandirovčikai nekaltais veideliais kampe pasislėpę alutį maximinį siurbia. Taučius iš VGTU laiko veltui negaišta – godžiai rydamas alaus bokalus kalbina baro lankytojas. Netrukus atsilaisvina staliukas. Maxas vokiškai pradeda bendrauti su blondine iš prancūziškų kraštų, konferencijos dalyvius stebindamas tiesioginiu “french-deutch” pritaikymu. Linksmai pasėdėję Frenčbary neužsibūnam.

Tęsiam pažintį su miestu. Vienoje iš centrinių gatvių Akvilė, Eglė ir Taučius iš VGTU neria į taip pat ekonomišką koldūninę. Mes visai nealkani. Kažkodėl sugalvojam užsukt į kitoje gatvės pusėje esančią interneto kavinę. Mūsų nuostabai čia pardavinėjamas alus. Bet latviškų grynų juk mes neturim! Ignas prisimena, kad jis Radvila ir kokias penkias minutes bando įsiūlyti lietuvišką “dvacoką”. Derybos svarbios ne vien principo atžvilgiu, tačiau ir dėl to, kad Latvijoje po 22 valandos alkoholio niekur nenusipirksi (išskyrus barus). Po kelių minučių prie derybų prisijungia aktyvusis Taučius iš VGTU. Tiesa, derybos jam greit nusibosta. Pamatęs pilną i-kavinę ne itin intelektualiai atrodančių latvių, Taučius bando vadovauti tinklu žaidžiamoms šaudyklėms, pasakinėja priešininkams už kurio kampo pasislėpęs jo taikinys. Supratę, kad geriau čia neužsibūti, traukiam parko link. Visai čia pat, Kalku gatvėj, prisitato policininkai. Draugiškai pataria komandiruotės pirmąją dieną užbaigt parke. Taigi, alaus atsargų eliminavimas vyksta jau po vidurnakčio centriniame parkelyje. Taučius iš VGTU demonstruoja savo unikaliąją, bet moksliškai dar neištirtą greitakalbę.

Namo žygiuojam linksmai – atliekame parkour pasirodymą, inscenizuojame įvairias kovines programas, rungtyniaujame nešimo ant kupros estafetėje. Nuo mūsų neatsilieka ir Pikelis, netikėtai šuoliais užbėgdamas į fontano viršų. Grįžę dar truputį pasėdime virtuvėje. Taučius iš VGTU persirengia Ciceronu iš Pompėjos.

Kitą rytą budinuosi ankščiausiai. Visi miega iškritę kaip lapai. Nusiprausiu, pasijuokiu iš marmūzes perkreipusių kolegų. Netrukus žadinasi Taučius iš VGTU. Apie puse vienuolikos nusprendžiam dviese pasivaikščiot po miestą, kol atsikels likę draugužiai. Pablūdijam, makdonalduojamės. Paskui stebim prie Laisvės paminklo vykstančią šventę – visi su tautiniais rūbais, fotografuojasi ir nuolat strigsi. Apjuokiam šitą reiškinį ir pėdinam į Vilandes gatvę. Kolegos jau turėtų būt pabudę. Taip ir yra. Išgeriam arbatos, pasidalinam vakarykščiais įspūdžiais. Akvilė su Egle planuoja iki vakaro pasimokyt, na o mes žūt būt šiandien turim pamatyt Latvijos uosto dokus. Sėdam į pežą ir vėlgi pagal moterišką intuiciją lekiam įsivaizduojamo uosto link. Važiuojam pro ilgą ilgą pramoninį rajoną, kol privažiuojame vieną iš Dauguvos žiočių ištakų. Velniškai šalta, bet užsirobščiam ant tilto. Fotosesija.

Pasipleškinę šokam į pežą ir lekiam atgal, centro link. Šįkart nesunkiai randam Akvilės namus, pasistatom mašiną ir einam daryt “sightseeing’o”. Grybaudami po brolišką Rygą pajuntam, kad urzgia pilvai, todėl nusprendžiam eit į vakarykštę koldūninę, kurios Taučius iš VGTU beveik nepamena. Dar prieš tai užsukam į banką išsigrynint latviškų pinigų. Banke sugebam pasiklyst, vienas kitą keikiam, bet galiausiai visi susirenkam koldūninėje. Užkertom sriubos, atšalusių koldūnų. Paskui bandom pakalbint šalia mūsų užlūžusį “turistą”. Nesiseka.

Pasisotinę aplankom Rygos karo muziejų. Apžiūrim pirmo pasaulinio karo ekspozicijas, gerokai prisivaikštom ir greit ir pavargstam.

Tęsdami pažintį su Latvijos sostine, aplankom Duomo katedrą, Šv. Petro bažnyčią, Juodagalvių namus. Prieš grožėdamiesi vantiniu Rygos tiltu, užsukam į Maximą, nusiperkam atsigerti. Prie tilto pasidarom dar kelias nuotraukas.

Taučius iš VGTU, nesuprasdamas mūsų pasirinkimo tokią žvarbią dieną gurkšnoti sultis, ragina darkart aplankyti Maximą. Čia pat sumaišomas greitas kokteiliukas.

Dabar eisim į stotelę ir bandysim važiuot tramvajumi, kurį taip džiūgavom pamatę vakar. Šokam į pirmą atvažiavusį, važiuojam zuikiu vieną stotelę. Prieš išlipdami dar greit prasukam kokteiliuko ratuką. Kelias minutes pasėdėję prie Mokslų akademijos, jau vakarėjant, po truputį traukiam pas Akvilę. Pakeliui dar užsukam į saldumu veikala “Laima”, nuperkam lauktuvių. Lietuviško kapitalo Maximoje vėl apsilankom komandiruotės skyriuje. Brendis, alus. Šįkart nusiperkam ir maisto. Vakaro posėdžiui esam pasiruošę.

Netrukus jaukioje virtuvėje ant stikliuko paslysta visi. Skanaudami įvairias gėrybes nusprendžiam, kad šiandien reiks labiau įsigilint į komandiruotės svarbą. Kaip paaiškės vėliau, planas bus tikrai įvykdytas. Prisiragavę apsirengiam ir neždinamės lauk, bet mergaitės dar ruošiasi, todėl žaibiškai mažame kiemelyje surengiame dar vieną fotosesiją.

Blūdindami po Rygos senamiestį,  kažkur netoli katedros susitinkam tris latviškas devčynas, bandom drauge išsiaiškint kur po velniais tas frenčbaris. Gana sklandžiai susišnekam angliškai, nors Ignas nuolat bando atlikt eksperimentą, bandydamas su latviais susišnekėti lietuviškai. Galiausiai draugiškosios latvės (kaip vėliau paaiškėjo visos sesės), kurių vardų taip ir nespėjome išsiaiškinti, sutinka mus palydėti į frenčbarį. Kažkur pakeliui prapuola Akvilė, Eglė ir Taučius. Šnekučiuodamiesi su naujosiomis draugėmis randam ieškomą barą. Pamačiusios, kad mes su Domu toli gražu nenusiteikę vaišinti gėrimais ir latais nesam aptekę, latviškos devčynos išgaruoja maždaug per 15 sekundžių. Frenčbaris šįvakar dar labiau įkaitęs, o prašant mažo alaus, duodamas didelis. Na ir gerai, nes litrinis bokalas kainuoja tik pusantro lato. Netrukus susirenka visa mūsų kompanija. Prisijungiam prie australo, japono ir britės staliuko. Aplink didžiulis šurmulys, skamba alaus bokalai. Nuotaika tikrai puiki. Kitokia ir būt negali. Įsimaišom į triukšmingus baro pokalbius. Nors alus ir taip pigus, po stalu pildome tuštėjančius bokalus savo atsineštom atsargom. Čia praleidžiam kelias valandas.

Jau gerokai visai delegacijai įkaitus, Taučius iš VGTU sugalvoja, kad jam reikia IŠEIT. Susitaręs su Domu, kad po 50 minučių susitinkam prie centrinio Makdolando, Taučius dingsta. Pusvalandžio bėgy prapuola ir Domas. Mes, likusieji, sunerimstam ir pradedam paieškas.

Lygiai toje pačioje vietoje kaip ir vakar “užsiraunam” ant pareigūnų. Šitoj vietoj labiausiai nukenčia Maxas, mat būtent jį, linksmai žygiuojantį su atidarytu alaus buteliu, prigauna pareigūnai. Lyg to dar būtų maža, tuo metu, o gal ir ankščiau, lūžta Maxo akiniai. Pavyzdingasis Maxutis gauna dešimt latų “štrafą”.

Kaip ryte paaiškėjo, būtent tuo metu, kai žlibas Maxas pasirašinėjo baudos kvitą, po Rygos senamiestį blūdinantis Domas nesavo balsu klykė Taučiaus vardą, bandydamas prisišaukt paklydusį draugą. Na o ką veikė Taučius nieks nežino – nei mes jį matėm, nei jis ką nors atsimena. Dėkuidie, grįžę namo, Taučių randam kryžium kritusį ant grindų. Pavargę po ekskursijų, sėdam prie stalo ir laukiam vis dar po miestą blūdijančio paskutinio konferencijos nario Domo. Praeina pusvalandis, valanda… Bingo! Pro duris įvirsta Domukas.

Sekmadienio rytą Domas pasakoja, kaip blūdijo po Rygą, prašė pagalbos pankų ir šaltanosių, jau buvo nusižiūrėjęs ir nakvynę ant laiptų, bet galiausiai mistiniu būdu atsirado Vilandes gatvėj.

Apie pietus, komandiruotei artėjant į pabaigą, jaučiam, kad spėjom gerokai įgrist šeimininkėms Akvilei ir Eglei, todėl, per daug neslampinėję, vyniojamės miegmaišius. Pasirodo, panelės šiandien važiuoja į Vilnių. Draugiškai nuvežam jas į stotį, dėkojam už svetingumą, atsisveikinam. O patys traukiam link Jurmalos. Norisi pamatyt jūrą.

Po vakar, linksmybių jau nereikia, todėl pakeliui į Jurmalą peže ramu. Tik ne Ignučiui. Istorikas skanauja alų, rūko kas 4-5 minutes. Už tai gauna pastabų.

Jūrmaloj nieko įspūdingo nepamatėm. Tiesiog ramus, sutvarkytas kurortas, Porsche, Mercedes, prabangūs namai ir rami kaip bliūdas jūra. Nusifotkinam.

Išvažinėjant pradeda urgzt pilvai, stojam vietiniame Burger Kinge. Domas, ką tik grįžęs iš Valstijų, godžiai rydamas burgerius, keikia šį amerikietišką maistą. Užkišę skrandžius judam link pežo, važiuosim namo. Bet yra vienas bet. Prisistato jau pabost spėję policininkai. Pasirodo, nesusimokėjom už įvažiavimą į kurortą… Domas sėdas pas mentus į busiuką. Pareigūnai prašo 20 latų. Domas siūlo 10. “Prasrali vse dengi v Ryge” – teisinasi, “ja student, kūšat chačiu”. “Makarony kūšai” – atšauna pareigūnas. “A ja tolka makarony y kūšajū”. Po apgailėtinai juokingos diskusijos, busiukas su domuku važiuoja į artimiausią bankomatą, štrafas taip ir lieka 20 latų (apie 100 Lt). Pasikeikę ir pasijuokę iš savęs grūdamės į pežą ir šaunam namo, į Lietuvą, kur normali valiuta ir kur mentai nesiūlo makaronų valgyt.

Kadangi jau buvom gerokai išsisėmę, nieko įpatingo pakeliui į Vilnių neįvyko. Taučius iš VGTU kietai miegojo. Maxas maigė iPhone’ą. Jau įvažiavus į Lietuvą, garsiai užgroja “Buffalo soldier”. Traukiam visi iš širdies, ypač pabrėždami liūdną ir kone verkiančią Bobo Marley priedainio intonaciją. Paskui su savo hitais atkeliauja ir Depechai. Sutemsta.

Pabudęs Taučius klausia kur randamės ir kai išgirsta, kad neperseniausiai kirtom LT-LV sieną, dievagojasi, kad per tiek laiko jau turėjom būt netoli Krokuvos.

Artėjant Vilniui ir prasičiūchinus visam ekipažui vienbalsiai nutariame – savaitgaliui 10 balų. Išleidę mane prie namų, likę komandiruotės nariai neatsispiria vilnietiškams kebabams, kurie, pasirodo, buvę kūdikio dydžio.

Taigi, Latviją prie Lietuvos prijungėme. Komandiruotės planas įvykdytas.

Paulius.

5 thoughts on “"Komandiruotė" Rygoje

Comment

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s