Naujienlaiškiai iš Porto

Prisimenant 2009-ų metų studijas Porte, publikuoju keturioliką naujienlaiškių, kuriuos rašydavau sekmadieniais. Galbūt kažkam bus įdomu, o gal studentai, ketinantys studijuoti Porto, ras naudingos informacijos.

Naujienlaiškiai rašyti 2009 vasarį—birželį.

# pradzia

pagaliau, po 30 valandu Londono Stanstede aš Porte.
Skrydis labai išvargino, bet džiaugiuosiu kad dabar
pagaliau esu Porte. Šeimininkė pasitiko labai šiltai,
viską aprodė. Gyvenu su Pedro iš Rio de Žaneiro ir
Eduardo iš Italijos. Šis vyrukas retai būna namie.

Šiandien su Pedro pasivaikščiojom po miestą.

Dabar geriam alutį. Netrukus eisim i Casa da Musica,
ten bus Clubbing party. Turetu but visai nieko. šiaip
nuotaikos geros. Koledže dar nebuvau.

# 1

Antra savaite Porte praejo gana greit. Pirmadieni-treciadieni
portugalai svente karnavala, todel i paskaitas nereikejo. Vazinejausi
dviraciu, pazindinausi su miestu, sportavau. Mieste maciau velniskai
daug mazu vaiku, persirengusiu visokiausiais betmenais, bitem majom,
supermenais, zoro ir pan. Orai buvo vasariski, dienos sauletos,
temperatura apie 20-22 laipsnius.

Mokslai jau igauna pagreiti. Project2 darom plakata “Mapa Mundi”,
project1 uzdave padaryt visa cikla leidiniu su pasirinktu rezisieriumi
ir jo filmais. Piesimo paskaitose piesiam zmogu, skeleta. Typographie
ir photographie dar nebuvo, o per Digital Lab2 mokysimes flash’a.
Manau, kad nuobodziaut laiko nebus, nes kelis kartus savaiteje
paskaitos trunka nuo 9 ryto iki 19-21 val.

Susipazinau su slovenais, italais, graikais ir kt. ESAD’e daug
erasmusininku, visi linke padet vieni kitiems.

Penktadieni su butoku Pedro prasikošem pro barus. Sestadieni susitikau
su dviem lietuvaitem, taip pat Erasmus studentem, jos cia mokosi ir
atlieka praktika vietinej ligoninej. Toliau sveciavausi pas slovenus,
gerem vyna, o veliau traukem i amzinai sausakimsa bara Piolho, kuriame
kasdien pilna erasmusininku. Susipazinau su idomiu lenku, pasnekejom
ekonominiais, geografiniais ir socialiniais klausimais. Naujasis
draugas is Graikijos ismoke susisukt tabako (pats to ismoko is
Youtube), papasakojo kaip ji apsiko paukstis, kaip pasigamint molotovo
kokteili ir pan. Nakti miesto barai tiesiog lusta nuo ivairaus plauko
jaunimo. Aplankem dar keleta.

Sekancia savaite Porte vyks naujuju Erasmus studentu “reception week”,
bus daug renginiu, vakareliu, degustaciju ir pan.

Siandien oras ne toks geras. Kita savaite zada ir lietucio. Buvau
islindes su dviraciu palakstyt po senamiesti.

# 2

Sia savaite atsikrauste du nauji gyventojai: aktorius is Lisabonos
vardu Tiago ir ekonomikos studentas turkas Memet. Pirmas linksmas,
antras nelabai. Taigi butas pilnas, gyvenam penkiese.

Pirmadieni teko gana stipriai sudalyvaut Erasmus vakarely klube ‘Plano
B’. Buvo visai saunu, gerai paselom. Tik galejo nenufyrint mano
megstamiausio dzemperio…

Koledze visa savaite vyko workshop’ai, buvo idomiu ekspoziciju. Gavau
dar viena idomia uzduoti “Infografia project”, t.y. grafiskai
pavaizduoti metine savo uzimtumo ataskaita. Bus ka veikti. Turiu bedu
su fotografija, nes destytojas isvis nesneka angliskai, bet manau sia
savaite isspresim sia problema, galbut pasirinksiu mados fotografija.

Pirmadieni-ketvirtadieni buvo apniuke ir labai vejuota, net sugebejau
pasigaut virusa, truputi perpute, ketvirtadieni aplankem kelis barus,
o savaitgali buvau namie… Klausiausi brazilo muilo operu,
nesekmingai bandziau uzmegzti rysi su turku, ziurejau filmus ir daug
miegojau.

Siandien vel silta, debesys pasitrauke, ir islindo saule. Ir savijauta
jau geresne. Vaziuodamas metro i papludimi, atsitiktinai sutikau
Edita, kuri mokosi ESAD’e jau antra semestra. Ji is Siauliu
universiteto.

Jau pripratau prie miesto ir mokslu, dabar reikia po truputi planuotis
keliones po Pirenu pusiasali :)

# 3

Savaitė vėlgi praėjo gana greit. Koledže – pats darbymetis, paskaitos
dažniausiai trunka nuo 9 ryto iki 6-8 vakaro. Ketvirtadienį ESAD’e
susitikau su VTDK grafinio dizaino katedros vedėju Jonu Malinausku.
Gaila, negalėjau sudalyvaut jo paskaitoj-konferencijoj, nes turėjau
portugalų kalbos paskaitą, kurios nevalia praleisti. Apskritai nesu
labai patenkintas tuo, kad turiu daug paskaitų ir mažai laisvo laiko
šiokiadieniais, bet, kaip sakoma, mokslo šaknys karčios :)

Ketvirtadienį kambariokas turkas mažiausiai 15 kartų klausė Titaniko
soundtrack’o. Penktadienį tas pats – vis dar “ant repeat’o” grojo
Celine Dion. Hm, negerai.

Penktadienį su latve Olga ir lenke Ewa centre suradom rusų parduotuvę,
Olga buvo labai patenkinta – prispirko grikių, saulėgrąžų. Man buvo
labai juokinga. Nežinau kodėl. Taip pat buvom keliose labai įdomiose
sendaikčių parduotuvėse. Vakare vėl svečiavausi pas slovėnus, paskui
su lietuvėm Ilona ir Ieva apsilankėm Erasmus vakarėly kažkokiam pseudo
klube. Buvo velniškai daug žmonių, nulis ventiliacijos ir, žinoma,
viduje rūkoma.

Šeštadienį su Jonu Malinausku pasivaikščiojom po senamiestį, paragavom
vietinio patiekalo Francesinha, užkopėm į bokštą apžvelgt miesto,
apsilankėm tramvajų muziejuj, meno galerijose ir kt. Vakare prasikošėm pro barus, padegustavom
vietinio alučio ir netgi buvom restorane su gyva muzika. Naktį
betraukdamas namų link dar susitikau draugus slovėnus su penkiais
litrais Cuba Libre. Teko keliom valandėlėm stabtelt.

Šiandien jau vasariškai šilta, netgi karšta. Buvau didžiuliam Cidade
parke pasportuot, truputį pasitempiau blauzdą, bet išgyvensiu. Parke
daug tvenkinių, iškylaujančių šeimų ir daug daug saulės. Kepina kaip
reikalas. Žodžiu, sekmadienis.

Kitą savaitgalį turėčiau išbandyt Atlanto bangas ant banglentės.
Nusipirkau aštuonias pamokas vietiniame surfing’o klube.

# 4

Penkta savaitė Porte. Laikas eina greit. Šią savaitę truputį pradėjau
jaust rutiną, kas nėra labai gerai. Kaip bebūtų, viskas yra puiku.

Pirmadienį temperatūra pavėsyje siekė 28 laipsnius, antradienį tas
pats. Ilgiau laiko pabuvęs ant saulytės supranti, kad esi pietuose. Su slovėnais
retoriškai vienas kito paklausėme kaip reiks mokytis gegužę-birželį?

Antradienį po daugybės paskaitų jau kažkialioliktą kartą teko
apsilankyti Piolho bare. Studentų – kaip šieno, tik spėk taukšti.

Trečiadienį po paskaitų su draugais iš Slovėnijos (daugelis juos maišo
su slovakais, kas jiems yra graudu, o man labai juokinga) pasikaitinom vietiniam
Matosinhos paplūdimy.

Ketvirtadienį, kaip ir antradienį, piešimo paskaitoje eskizavom aktą.
Buvo visai įdomu. Keista, bet pradedu mėgt piešimą.

Vakare kambarioką lisabonietį Tiago išsitysiau į tą patį Piolho.
Parodžiau kur studentai renkasi. Linksma su Tiago būna. Labai specifiniai jo juokeliai.
Pavyzdžiui vakarieniaujant svetainėj jis pribėga su maišu ir pradeda smaugt. Arba ryte vietoj
“Bom dia”, jis sako “Who are you?”. Tiago yra įdomus dar ir tuo, kad yra aktorius, 38-ių (nors
atrodo kaip 28), batų išmiera 49, užsiiminėja joga, yra baigęs chemijos inžineriją, dirbęs
Vokietijoj. Šiaip labai protingas žmogus, nemažai kur buvęs ir labai gerai šnekantis
angliškai. Su juo gerai sutariu.

Tą patį vakarą susitikau kambarioką Memet iš Turkijos. Su šiuo žmogum
tiesiog nėra apie ką kalbėti. Patraukėm į Erasmus vakarėlį Pitch klube, bet, žinoma, buvo
sausakimša ir grojo rnb.

Penktadienį atitinkamai švenčiau tarptautinę miego dieną.

Šeštadienį įsitikinau koks nedidelis tas pasaulis – pirmoje surfingo
pamokoje susitikau pažįstamą iš Druskininkų Luką. Pirma pamoka ant lentos paliko didelį
įspūdį. Nučiuožiau nuo kelių bangų savarankiškai, nuo kitų – su instruktoriaus pagalba. Kova
su Atlanto vėsiomis bangomis ant lentos – geriausia, kas gali nutikt vandenyne.

Sekmadienis. Ką tik grįžau iš surfing’o. Bemaž dvi valandas kovėmės su
Atlantu. Bangos šįkart buvo mažesnės, bet, nučiuožęs nuo 6-7 bangų, jau beveik supratau
surfingo esminius principus. Šiandien dar lėksiu į centrą susitikt su lietuvėm.

# 5

Savaitė koledže praėjo įprastai.

Penktadienį lankėmės šiuolaikinio meno muziejuj, buvo naujos
ekspozicijos pristatymas. Visiškas šlamštas. Vienintelis pliusas —
nemokami gėrimai. Pasinaudojom šiuo privalumu sočiai.

Šeštadienį su lietuviais ir portugalais surengėm mažą pikniką
didžiuliame parke, o vakare dalyvavom miesto baruose, buvom klube
“Gare”. Paryčiais grįžęs po linksmybių iGoogle užfiksavau rekordinį
tik dviejų laipsnių skirtumą tarp Vilniaus ir Porto. Vilniuj buvo 9,
Porte — 11. Vietiniams čia labai šalta. Man jau irgi žvarboka, nes
pripratau prie vasaros. Prie gero greit priprantama.

Šiandien buvau surfinti. Prie vandenyno vėjas buvo toks stiprus, kokio
dar nesu regėjęs. Velniškai sušalom. O kadangi vėjas buvo šiaurinis,
tai ir surfingas buvo gana pasyvus ir keistas.

Namie vakarais Tiago garsiai dainuoja, kartais net rėkia. Italas
Eduardo su savo drauge sėdi užsidarę kambary. Su Tiago spėliojam, kad
jis neleidžia draugei Jesicai net į dušą nueit. Juokiamės ir iš turko
Memet, kuris klausosi savo muzikos kolekcijos, kurią sudaro dvi dainos
— Titanic’o soundtrack’as ir skudučių muzikos kūrinėlis, kurį
girdėdavau Impulso turkiškoj pirty. Brazilas Pedro paskaitų beveik
neturi. Vaikšto su braziliškom panom po kino teatrus ir mamos sąskaita
planuoja keliones į Ispaniją, Portugaliją ir į vidurio Europą.

Po savaitės prasidės atostogos, o jau šį ketvirtadienį sulauksiu
svečių iš postsovietinės Lietuvėlės.

Portugalai sako, kad lietuvių kalba panaši į kiniečių ir rusų miksą. Jo.

Savaitės filmas — Seven Pounds.

# 6

šįkart kaip niekad tingiu rašyt naujienlaiškį, bet paskutinę savaitę
dažnai vaikščiojau su savo vargštu fotoaparatu, todėl šįkart siunčiu
jums tik šusnį nuotraukų.

# 7

Atostogos baigiasi, šiandien išskrido Nereta, antradienį vėl į
paskaitas… Tuos, kas pavydėjo vasariško oro, galiu nuramint: Porte
orai tokie patys kaip Vilniuj, tik naktimis keliais laipsniais
šilčiau. Keista, kovą – vasara, balandį – pavasaris.

Per laisvą savaitę aplankėm Guimarães, Aveiro, Bragą.

Guimarães – istorinis miestas Šiaurės Portugalijoj, įkurtas devintam
amžiuj, dažnai apibūdinamas kaip Portugalijoj tautos gimtasis miestas.
Labai patiko mažas jaukus senamiestis ir paslaptingas didžiulių akmenų
sakramentinis miestelis ant kalno prie Guimaraes.

Aveiro – miestas į pietus nuo Porto. 70 tūkst gyventojų. Antras pagal
svarbą miestas po Koimbros vidurio Portugalijoj. Vadinamas
Portugalijos Venecija, nors iki Venecijos jam dar toli. Nieko
įspūdingo, išskyrus pasakiškus pietus jūros gėrybių restorane.

Braga – apie 50 km į šiaurę nuo Porto, 175 tūkst gyventojų. Miestas
garsus bažnyčiomis. Senamiesčio gatvėse iš garsiakalbių sklinda rami
religinė muzika. Dešimtys bažnyčių.

Taip pat sudalyvavom kuklioj portveino degustacijoj :)

Galbūt būtume pakeliavę ir daugiau, bet lijo kiekvieną mielą dieną…

# 8

Praėjusi savaitė buvo viena neįdomesnių. Sekmadienį su lietuvėm Ilona
ir Ieva kukliai atšventėm velykas, o nuo antradienio dienas leidau
koledže.

Penktadienį su kambarioku Pedro aplankėm druskininkiečio Luko butą,
kuriame dar gyvena šusnis braziliškų mergų. Prie čerkelės aptarėm
tarpkultūrinius, tarpgeografinius, tarpdegustacinius ir kitus
tarpklausimus. Paskui patraukėm į sausakimšą barą Piolho. Pakeliui susitikom kažkieno pažįstamas rumunes. Buvo ir viena italė iš
Katanijos. Labai apsidžiaugė sužinojusi, kad esu buvęs Katanijoj ir
galiu kažką apie ją papasakot, nes iki šiol visi sutikti apie Siciliją
žinojo tik vieną žodį – “mafia”. Vėliau brazilės išsibėgiojo, mes su
Pedru sutikom lenkes, pasivaišinom alumi ir autobusu visi kartu
išvažiavom į klubą Bazaar. Ten buvo visai neblogas drum n bass
vakarėlis.

Šeštadienį buvo apniukę ir vėsoka, todėl buvo puiki diena pailsėt
namie, o šiandien, sekmadienį, šviečia saulė. Ką tik buvau pabėgiot po
pilną žioplių parką, o po kelių valandų lėksiu į surfingą.

Namie – ramu. Tiago keliom dienom išlėkė į Lisaboną, turkiukas bastosi
kažkur Prancūzijoj, o italo kaip visada nėra.

# 9

Savaitė jau visai savam mieste Porto atrodė maždaug taip.

Pirmadienį su slovėniška ir lietuviška kompanija Ribeiroje už pusė
kainos prisiskanavom kokteilių. Buvo vienas erasmus lietuvis iš
Ispanijos. Džiaugėsi, kad Porte gali susišnekėt angliškai.

Antradienį visą dieną praleidau koledže, o trečiadienį dalyvavome
finalinėj surfingo vakarienėj. Renginys, žinoma, vėlavo beveik dvi
valandas. Gavom diplomus, daug valgėm ir gėrėm kažkokį birzgalą (alaus
ir vyno miksas turbūt). Buvo linksma, bet daugiau į erasmus vakarėlius
neisiu. Gana.

Ketvirtadienį išsiliuobiau kambarį, persistačiau baldus ir išsikepiau blynų :D

Penktadienį, žinoma, vėl į masinį alubarį Piolho. Vienas sutiktas jau
apšilęs portugalas vos ne iki ašarų pasakojo kaip jis gerbia Lietuvą
ir kitas postsovietines valstybes. “Jūs išsikovojot savo laisvę, gavot
ko norėjot, o mes, portugalai, seniai nieko panašaus nematę.
Portugalija šūdas!”. Juokinga buvo klausyt studenčioko. Bet iš dalies
su juo sutinku. Kartais man pačiam atrodo, kad portugalai – žmonės,
gyvenantys be idėjos, ambicijų.

Šeštadienį apsilankiau didelėj muzikos prekių parduotuvėj. Nusipirkau
truputį atminties fotikui ir apžiūrėjau naujausius technikos
žaisliukus.

Šiandien, sekmadienį, sportavau, gaminuosi vištieną ir ruošiu savaitės darbus.

Namie pradeda erzint Pedras, nes:

– šnekėdamas savo 20-ies angliškų žodžių arsenalu priverčia ir mane
kalbėt labai primityvia anglų kalba
– vaikšto po kambarius nuoga plaukuota ir lašinukais apaugusia
krūtine, galvodamas kad jis yra seksualus ir pakankamai kietas bičas
– į bet kokį “sudėtingesnį” klausimą, kaip pvz “kodėl tau tiek mažai
paskaitų?” atsako “i dont know”
– kaip boba perkasi naują patalynę, nes jam “bus geriau miegot”,
lanksto ir kruopščiai į spintelę dėliojasi savo 25-30 marškinėlius, 5
poras džinsų, 5 poras batų ir 3 striukes
– rytais laižosi plaukus
– kasdien skype’u šnekasi su visais šeimos atsovais. šnekasi per
švelniai pasakyta, greičiau verkšlena
– klausosi arba pats dainuoja muilo operas primenančios braziliškos
muzikos. dainuoja čia vėl per švelniai pasakyta, greičiau rauda

Tiago užsikasęs repeticijom ir spektakliais, net naktim negrįšta,
italų irgi nelabai matosi, o turkiukas Mehmet vis dar kažkur
Prancūzijoj.

Sekantį ketvirtadienį su kitais erasmus studentais keturiom dienom
autobusu lekiam į Lisaboną, Albufeirą pietinėje Portugalijoje ir
grįždami aplankom Evorą.

# 10

Vakar naktį grįžau iš kelionės Porto – Lisabona – Porto Covo –
Albufeira – Evora – Porto.

Važiavom dviem dviaukščiais autobusai (apie 120 žmonių). Pensininkų
keliavimo būdas, bet kelionė vistiek patiko.

Lisabonoj pamatėm tik Belem bokštą, įspūdingą Jeronimos vienuolyną.
Abu pastatai panašūs tuo, kad yra pastatyti vėlyvuoju portugališkos
gotikos stiliumi. Vakarienė universiteto kavinėj. Švediškai :D Naktį
važiavom į miestą apžiūrėt bariukų, bet purvinose gatvėse pamatėm tik
daug juodžių ir girto jaunimėlio.

Kitą rytą traukėm į pietus. Lisabonoj kirtom visiškai nerealų 17-os
kilometrų tiltą Vasco da Gama, atidarytą 98-ais metais. Būtent tais
metais buvo minimos 500-osios Vasco da Gamos kelionės metinės, kurios
metu jis atrado kelią į Indiją. Tiltas, kertantis Tagus upę, yra
ilgiausias Europoj ir devintas pasauly.

Pusdienį praleidom mažam miestely Porto Covo su daug baltų namukų ir
gražia uolėta pakrante.

Serpantinais vėlai vakare pasiekėm kelionės tikslą — Albufeirą
pačiuose Portugalijos pietuose. Kaip ir visi kurortai Algarvėj,
Albufeira pilna prabangių viešbučių, girtų britų, barų, klubų, saulės
ir baseinų. Panašu į Palangą, tik žymiai kokybiškiau. Kai kurie
viešbučiai primena Gaudžio architektūrą. Gražu.

Po portugališkos vakarienės išbandėm kelis vietinius klubus.

Pirmas — Libertos disco bar. Prie didžiulių vartų, tarp dviejų palmių
juodu kostiumu stovi gerokai pasportavęs apsaugininkas. Įėjimas 15
eurų, bet mums, žinoma, nemokamai. Už vartų — didelė terasa su keliais
prabangiais barais. Dešinėj klubas, baras ir lounge zona. Visas klubas
papuoštas Budos statulom. Daug kitokių panašių rytietiškų dekoracijų.
Ant sienos kabo penki dideli televizoriai, per juos transliuojama
Fashion TV. Iš bene koncertinių JBL’ų griaudi zipfm stiliaus 16-mečių
dešrytė. Klubo fauną sudaro 20-60 metų poilsiautojai. Erasmus studentų
injekcija truputį sumaišo kortas vietiniams klubinėtojams, bet
vakarėlis vyksta toliau. Turtingi dėdės lengvais drabužiais vilkinčias
moteris visada pasiruošę pavaišint gėrimu. Ant minkštasuolių,
apsikabinę įspūdingų apimčių drauges, sėdi raumeningi vyrukai. Visa
tai sudaro gana kičinio klubo įvaizdį, bet atmosfera čia tikrai
egzotiška. Viskas atrodo kaip filme.

Sekantis klubas — Kiss. Pavadinimas kalba už save. Čia jau egzotikos
nerasi. Go-go šokėjos, tokia pati tragiška muzika ir daug jaunimo.
Interjeras nesiskiria nuo daugelio šiuolaikinių klubų Lietuvoje.

Šeštadienį, visą dieną praleidę prie vandenyno ir baseine, vakare
keliaujam į didelį restoraną vaizdingoje vietoje. Švediškas stalas ir
nemokami gėrimai. Neblogai. Po to — gėrimai paplūdimy ir vėl Kiss Club
:D

Sekmadienį, pavargę nuo poilsio, grįždami į Porto stojam Evoroj.
Miestas garsus katedra, senamiesčiu ir kaulų koplyčia, kuri įpatinga
tuo, kad pastatyta iš žmonių kaulų. Miestas toliau nuo vandenyno,
todėl saulė žudo vos tik išžengus iš šešėlio. Vaismedžiai lūšta nuo
apelsinų. Pasivaikštom po senamiestį, įkalam sangrios, pasėdim parke.

Vakare, apie 23 val. grįštam į Portą. O čia jau irgi karšta, ir naktys šiltos.

# 11

Eilinė savaitė Porte. Pailsėjęs Albufeiroj kibau į darbus, nes liko
vos mėnuo visiems akademiniams projektams užbaigt, o jų nemažai, todėl
rankų sudėjęs nesėdžiu. O kur dar papildomi darbeliai…

Vakar buvau pakviestas į kokteilių vakarėlį slovėnų nuomojamo buto
sode. Buvo daug slovėnų, graikų, italų, keli estai, keli lenkai, latvė
ir pan. Linksmai pasibuvom.

Iš esmės nuotaikos neblogos, nors atsibodo jau kai kas. Bet namo dar anksti.

Kitą savaitę, ketvirtadienį, skrendam į Madridą. Žmonės šneka, kad
Madridas – tiesiog milžiniškas niekuo neišsiskiriantis miestas.
Pažiūrėsim :)

Šįkart tik tiek. Laukiu naujienų iš priešrinkiminės Lietuvėlės.

Beje, jei kas buvot Madride, laukiu patarimų apžiūrint miestą.

# 12

Sikart naujienlaiskis is Katalonijos sostines – Barselonos –
temperamento miesto.

Atvykom cia ankstu ketvirtadienio ryta. Keturiese (as ir trys
slovenes). Nerasysiu kokias vietas matem (zinoma tai buvo Sagrada
Familia, Gaudzio parkas, zymioji La Rambla, olimpinis stadionas ´92,
kavines, barai ir pan.)

Barselona man nors ir nepasirode pats saugausias miestas, tiksliau
labai nesaugus, bet mieste gyvenimas svelniai tariant verda visa para.

Idomiausi buvo zmones. Gatves pilnos paciu paciu netikeciausiu
personazu. Barselonos gyventojai sako, kad jie nera ispanai; jie –
katalonai, turi savo kultura, kalba, tradicijas. Pabendravus su
vietiniais gali isitikinti ju neigiamu poziuriu i ispanus kaip i
uzkariautojus. Katalonijoje kalbama kataloniskai. Kalba gerokai
skiriasi nuo ispanu, tai – atskira kalba, o ne dialektas. Baruose
dazniausiai gausi kataloniska valgiarašti, geriausiu atveju –
kataloniskai bei angliskai.

Slovene Zala visas keturias nakvynes surado per couchsurfing.com. Ir
buvo nerealu.

Pirma nakti praleidom kataloniecio Sheyn (nesu tikras kaip rasomas
vardas) bute. Tiksliau skvote. Gyvena jis ten su apytiksliai 5
draugais, paciam centre, 50m nuo La Ramblos. Kas nakti pas ji
apsistoja bent po kelis couchsurferíus. Ketvirtadieni jau buvo 3
vokietes. Visas butas apstatytas daiktais is gatves, langas visada
atlapotas, nes karsta tiek diena tiek nakti. Visus ten gyvenancius
vienija buves darbas – turistiniu dviraciu (triraciu) minimas. Dabar
nei vienas is ju kaip supratau nuolatinio darbo neturi. Biciukai
gyvena alum, marihuana, riedlentem ir tatuiruotem. Bet narkomanai ar
nevykeliais juos pavadint butu gedinga. Sheynui 20 metu, bet vyrukas
jau spejo pagyvent Amerikoj (jo tevas kazkada 3 metus su suniu keliavo
motociklu po Valstijas), 4 menesius gyvendamas Madrido gatvese bande
susirast darba ir pan. Kiti skvoto gyventojai – kas is Argentinos, kas
is Pietu Afrikos ar Ciles. Net ir geriau juos pazinus sunku atsirinkt
kuris cia atvyko cia keliom naktim, o kuris yra nuolatinis + –
gyventojas. Penktadieni su skvoto banda iki ryto sokom vakarely
didelej pily. Sheynas suorganizavo pakvietimus. Apskritai buvom
sutikti neitiketinai draugiskai.

Antra ir likusias naktis praleidom pas Rogeri, 28 metu web
programuotoja. Taip pat ivairiausiu rukalu neatsisakantis bet laaabai
juokingas ir draugiskas bicas. Jis gyvena tevu bute su milziniska
terasa toliau nuo centro. Kelios minutes pesti nuo garsiojo FC
Barcelonos stadiono, kuriame vakar vyko BBVA lygos rungtynes.
Pasibaigus macui (ji stadione stebejo 80 tukst zmoniu) ir, zinoma,
Barsai laimejus taure, rydami katalonietiska sampana fejerverkus
stebejom is terasos.

Dabar sedziu Rogerio darbo kambary, ka tik grizau is Sheyno landynes,
kuri siandien pasipilde dar dviem kalifornietem. Gaila, siandien
negalesiu padalyvaut kartu su banda, nes po keliu valandu miego
turesiu lekt i stoti, autobusu vaziuot i Girona (100km) ir anksti ryte
skrist atgal i Porto.

Sekanti savaite bus labai itempta, noriu daug ka atsiskaityt kuo
imanoma anksciau. O ir liko jau ne tiek ir daug… Kelios savaiteles
ir bus ¨Iki pasimatymo, Portugalija¨ :)

O Barselonai taip pat netrukus istarsiu ¨Iki!¨

# 13

Kiek portugalų vyrų reikia, kad pakeistų perdegusią elektros lemputę?
Atsakymas: keturių – vienas laiko lemputę, likę trys suka laikantįjį.
(brazilų išmintis

Savaitė buvo karšta. Darbai eina į pabaigą… Atsiskaitymai,
projektai, darbai, spaustuvės.

Už lango irgi nešalta – dieną 32-34, naktį virš 20.

Penktadienį vakare su brazilais gaivinomės iš vidaus paplūdimy,
šeštadienio naktį su kita kompanija buvau Serralves parke, ten buvo
didžiulis renginys, daug skirtingų scenų ir minios žmonių, o šiandien
buvom Espinho miestely netoli Porto su labai gražiom pakrantėm.

Paulius

Comment

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s