Palermas

Prieš didžiąsias šventes ir kelionę Lietuvon, gruodžio 17-20 dienomis (2010), baigę darbus Nyderlanduose, nuskridome į vakarų Siciliją. Kelionės tikslas buvo susipažint su sostine Palermu ir vakarų Sicilijos perliuku Trapani su šalia esančiu miestuku Erice.

Penktadienį vakare kylam iš Eindhoveno oro uosto ir po keletos valandų, jau gana vėlokai, bet sklandžiai leidžiamės Trapani. Tądien spėjam apeiti dalį gana ištuštėjusio žiemą Trapani miesto (70 tūkst. gyv.). Kadaise Trapani buvo vienas iš svarbiausių kartaginiečių uostų. 241 metais prieš mūsų erą miestą užkariavo romėnai ir jį visiškai sužlugdė. Trapani atsigavo tik 9 šimtmetyje prie saracėnų. Labai nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metais. Pati įdomiausia vieta yra senamiestis, žavintis Šiaurės Afrikos architektūros stiliumi su klaidžiu gatvių labirintu.

Kitos dienos rytą funikulieriumi kylam į Erice (800 metrų), įkurtą prieš 3000 metų. Miestukas labai savitas ir žavi tuo, kad nuo viduramžių jame praktiškai niekas nepasikeitė — nebuvo nei nugriautų pastatų, nei naujai pastatytų. Keletą valandų vaikštom po siauras akmenines gatveles, apžiūrim pilis, nepakartojamą vakarų Sicilijos panoramą. Beje, teigiama, kad nuo Erice kalno galima matyti Tuniso miestą Cap Bon, esantį tik už 170 km. Deja, Afrikos mes nepamatom, nes buvo gana ūkanota ir apniukę. Apsilankom Pasticceria Michele il Tulipano, tai 1980 m. įrengta kavinė-konditerijos parduotuvė, siūlanti gausybę saldumynų, tarp kurių yra Casatella — tradicinis Trapani regiono pyragaitis.

Popiet autobusu atvažiuojam į Palermo. Palermo –– labai senas miestas, išgyvenęs tiek klestėjimo, tiek žlugimo laikotarpius, dabar atrodo kiek pajuodęs ir apleistas. Aštuntame šimtmetyje prieš mūsų erą čia buvo didelis prekybos mainų punktas, vėliau tapęs svarbiu Kartaginos miestu, kuris po 254 m. prieš m. e. romėnų užkariavimo visiškai sužlugo. 831 m. miestą atgaivino arabai kolonizatoriai. Palermas labai išaugo, suklestėjo ir pasiekė net Kairo lygį. XII amžius, normanų valdymo laikotarpis, buvo aukso amžius Palermo istorijoje. Musulmonai, krikščionys ir žydai gyveno taikiai. Tačiau laikui bėgant istoriniai vėjai dažnai keitė miesto veidą. Antrojo pasaulinio karo metais miestas buvo beveik visiškai subombarduotas ir liko iki šiol neatstatytas. Akivaizdu, net ir miesto valdžia, nors labai neryžtingai, tačiau pripažįsta, kad didelės Romos ar Europos Sąjungos pinigų sumos, skirtos Palermo rekonstrukcijos ir restauravimo darbams taip ir nepasiekia reikiamų objektų, o pradingsta mafijos rankose.

Tik atvykę į Palermą, miesto širdyje, via Roma gatvėje atsitiktinai surandam “Bed and Breakfast Rosella Bianchi”. Šeimininkei pravėrus apartamentų duris, plačiai atvėpsta žandikaulis — erdvūs art deco stiliaus kambariai papuošti tekstilės dizainerės darbais atrodo stulbinančiai. Už dvi naktis dviems žmonėms paprašomi vos 70 eurų. Iš pradžių manom, kad moteris galbūt pametė vieną nulį, bet vėliau paaiškėja, kad prie septyneto nulis tikrai tik vienas.

Per dvi dienas aplankom daug Palermo vietų. Labai įdomus La Kalsa arabų kvartalas, prie kurio ir gyvename, primenantis tradicinius šiaurės Afrikos miestus, su siaurų, beveik neapšviestų tamsiu paros metu gatvelių labirintu. Ypač charakteringai atrodo gatvės turgus, išreiškiantis kvartalo žmonių gyvenimą: tarp vaisių ir daržovių krūvų, tarp mėsos ir sūrių kalnų garsiai šnekučiuojasi pirkėjai ir pardavėjai, šmirinėja valkataujantys šunys, pro žmones akiplėšiškai skverbiasi motociklai ir motoroleriai, gabenantys didžiulius krovinius arba visą šeimą. Pats seniausias ir įspūdingiausias gatvės turgus yra Vucciria, užimantis šiaurinę šio kvartalo dalį, išsidėstęs palei bažnyčias bei apleistų namų griuvėsius.

Apeinam dešimtis aikščių, bažnyčių, sodų, skverų, aplankom senąjį uostą La Cala. Labai didelį įspūdį palieka Cappuccini katakombos. Tai –– ganėtinai makabriškas muziejus, tuo pačiu suteikiantis neįkainojamos medžiagos istorikams. Neišsitekę vietos savo kapinėse kapucinų vienuoliai, XVI a. pradėjo kasti po jomis katakombas. Netrukus čia buvo palaidotas pirmasis mumifikuotas vienuolis. Greitai tokios garbės panoro ir vietiniai turtingieji, tad čia atgulė garbingiausių Palermo šeimų nariai –– papuošti geriausiais rūbais, dailiai sušukuoti ir… puikiai išsilaikę. Paskutinis vienuolis čia palaidotas XIX amžiuje.

Palermas iš tikrųjų stebina. Kultūriškai tai dar ne Afrika, bet jau ir ne Europa. Rodos, mieste sustojęs laikas. Yra kelios didelės gatvės su naujausių ”brendų” parduotuvėm, tačiau vos pasukus į šoną, pakliūni tarsi į XX amžiaus pirmą pusę — žmonės atviroj ugny kepa mėsą, vidury aikštės prie fontano pjausto šviežią žuvį, su petardom laksto vaikai, šone senukas pardavinėja picą, kažkas prekiauja daržovėm, netoliese guli benamiai šunys.

Senuosiuose Europos didmiesčiuose viso to nerasite. Palermas — “must see” miestas.

pagal: Virginija Ryliškytė: Sicilija: gidas keliaujantiems po salą

Comment

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s