2 dienos Italijoje, 2 dienos Slovėnijoje, 2 dienos Kroatijoje

Pagaliau ilgai lauktos atostogos atejo. Keliones planas – 2 dienos siaures Italijoj, 2 dienos pas draugus Liublijanoj ir 2 dienos siaures Kroatijoj. Data — 2011 spalio 24-30 d.

1 diena

Lektuvas i Bergama is Vilniaus kyla 11:00 (spalio 24, 2011). Skrydis puikus, nera jokiu trikdziu, rekianciu vaiku ir girtu keleiviu. Ryanair Mag’e skaitau gera straipsni apie Algarve (ten nuo lapkricio prasideda banglentininku sezonas). Artejant prie Italijos, zandikaulis atvimpa pamacius is debesu iskilusias Alpes. Vaizdas tikrai neitiketinas. Kalnai kvapa gniauziantys, milziniskos keteros pilnos sniego, rodos, be pertraukos ten snigo istisus metus. Is 6-8 km aukscio bandau isivaizduot kalnu masyvo tikraji dydi.

Bergamas pasitinka pilnut pilnutelis emigrantu is Afrikos. Cia ilgai neuztrunku — is oro uosto atvaziaves i gelez.stoti, greit soku i traukini Treviglio link, islipes iskart pataikau i pilnuteli traukini Veronos kryptim.

Islipu Peschiera del Garda, Gardos ezero pietineje dalyje. Pasivaikstau po ganetinai istustejusi miesteli, papleskinu kelis kadrus. Paskui sutinku broliukus latviukus, kartu zygiuojam stoties link. Sedu i autobusa ir patraukiu i siandienos tiksla — Malcesine miesteli siaures rytiniame Gardos krante.

Gardos ezeras — didziausias Italijoje. Siaurine jo dali supa ispudingi kalnai. Pakrantese isikure labai jaukus miestukai su mazais senamiesciais ir prieplaukomis.

Gaila, Gardos apylinkes mane pasitiko apniukusiu dangum, bet vaizdai vistiek verte sypsotis.

Baldo kalno apacioje ant ezero kranto isikurusi Malcesine yra vienas graziausiu ir populiariausiu miesteliu rytineje pakranteje.

Miestelis nedidelis, galima apeiti pesciomis per gera pusvalandi. Italisko grozio miestelis sveicariskuose kalnuose — taip butu lengviausia apibudinti Malcesine, kuriame gyveno ir kure pats V.Gete.

Be jokiu pastangu susirandu savo viesbuti (Hotel Alpino). Greit uzsiregistraves, neriu atgal i siauras miestelio gatveles. Fotkinu.

Jau sutemus vakarieniauju tipiskam seimos restoranely netoli prieplaukos. Cia seimininkauja du broliukai — Carlo ir Tiago. Mazi, vikrus ir labai juokingi, nuolat kazka tauskia ir visus kalbina. Suvalgau skaniausia Calzone, isgeriu vyno. Maistas sveciams atkeliauja mini maisto liftu is antro auksto. Labai netradiciskai. Atrodo kaip pecius ar zidinys. Padavejas ideda uzsakyma, paspaudzia mygtuka ir uzsakymas nukeliauja virsun. Po 15 min atidaro o ten garuoja sviezia namine pica.

Po vakarienes dar prasikosiu pro miesteli. Zmoniu beveik nesutinku. Viena kita vokieciu pora. Sezonas ryskiai pasibaiges. Malcesine pasirodo kaip turtingu vokieciu ir italu sezoninis rojus.

Pagurksnoju alaus keliuose baruose ir griztu i viesbuti. Idomus radinys vienvietyje numeryje — italiskas Naujasis Testamentas. Suprask — keliauji vienas — gilinkis i religija, tapk vienuoliu.

Ryt bandysiu pakilt i Balno kalna (2218 m.). Paskui is Veronos vaziuosiu i Liublijana.

2 diena

Ech, gaila, oras nepasitaiso ir siandien… Keista, neiprasta ir kiek liudna Italijoj keliauti pliaupiant lietui.

Po sociu pusryciu suzinau kad keltuvas i Baldo kalna “is under maintainance”… Laivai po ezera taip pat, panasu, kad neplaukioja.

Vaikstineju po miestely, papleskinu, nuperku atvirlaiskiu. Nusprendziu dar iki pietu vaziuot i Verona ir diena praleist ten.

Taigi Malcesine mane pasitiko apytuste ir kiauru dangumi. Bet vizitas vistiek buvo savotiskai zavus. Prizadu sau prie Gardos atvaziuot vasara ir pabut ilgiau, bent 3 dienas.

I Verona atvaziuoju apie 12:00. Miestas garsus Romeo ir Dzuljeta, amfiteatru, senamiesciu. Gyventoju apie 250 tukst. Nemazai bludiju po senamiesti, aplankau garsuji amfiteatra, Veronos univera, pagrindines aikstes. Suvalges lazanija vietinej kavinukej, dar vaikstineju po miesta, bet lietus pradeda stipreti. Prasideda sightseeingas “nuo stogo iki stogo”. Reikalus gelbsti gera striuke ir waterproof batai. Verona pasirodo labai grazus, ne itin didelis miestas su jaukiu senamiesciu. Po truputi lietus stipreja. Paciu laiku randu kiek paluzusi bet funkcija atliekanti lietsargi. Spartinu zingsni ir maunu i stoti. Stoty pabimbineju, issiunciu atvirlaiskius, uzkandu picos ir soku i traukini Verona-Mestre.

Po geros valandos Mestrej perku bilieta i LJ. Bet traukinys isvyksta 21:30, reiskia turiu pustrecios valandos. I Venecija nusprendziu nevaryt — per mazai laiko, noro ir saules.

Mestre yra arciausias miestas nuo Venecijos (apie 10 km i siaures vakarus). Mestre gyventoju didesne dalis yra kinieciai (yra ir srilankieciu, indu, afrikieciu). Gatvese beveik vien kinu restoranai, aplink — vien siauros akys. Zinoma, yra ir italu. Kaip supratau, miestas tarsi tarnauja turistu uzpildytai Venecijai. Kinieciai dirba restoranuose, atidaro savo suvenyru parduotuves (made in China fenomenas), kirpyklas, china shopus ir, sakyciau, neblogai sukasi. Miestas svarus, neprisiukslintas. Ar man patiktu gyvent vien tarp ju, nezinau, bet man jie atrodo pozityvus, darbstus ir saziningi zmones. Malonesni nei pakistanieciai ar indai. Gaila, nepaklausiau vietiniu italu nuomones.

Pabludijes po mini Kinija, nusprendziu pavalgyt Chinese restorante. Kur gi kitur. Restoranely pasiemu ryziu su vistiena (labai silpnai palyginus su galva zemesniais ir smulkesniais kinieciais). Stebiu kaip greit ir tiksliai dirba personalas.

Internacionalinis traukinys Roma-Budapest atvyksta laiku. Patogiai isitaisau vagone. Snaudziu, rasau dienorasti. I Liublijana atvykstu vidury nakties — 1.40 vietos laiku. Draugu stotyje nerandu (pranesiau, kad busiu Treciadieni 1.40 AM, o jie vis tik pagalvojo, kad tai bus nakti is Treciadienio i Ketvirtadienio). Laimei, Liublijanoj jau antrakart, miestas nedidelis, neblogai pazistamas, plius turiu GPS ir reikiama adresa. Taigi, po 15 ar 20 minuciu jau bunu pas Matic namuose.

3 diena

Nuo ryto pliaupia. Dangus kiauras ir nesimato prosvaisciu… Su Matic nusprendziam vistiek nuvaziuot i Bled ir i Radovljica. Pasiemam daug foto technikos ir islekiam į šiaurę nuo sostinės, Julijos Alpių link. Nuo LJ apie 40-50 km autostrada. Valytuvai vos spėja valyt priekinį stiklą, varo kaip iš kibiro.

Atvykstam į Bled, išgeriam bariuke alaus ir einam prie ežero. Pasislėpę po stogeliu papleškinam kelis kadrus. Bledas žymus Bledo ežeru, kurio viduryje yra vienintele sala, taip pat salia ezero ant kalvos isikurusia pilimi.

Paskui lekiam pasivaiksciot po Radovljica. Grazus mazas senovinis miestelis ant kalvos. Vasara turetu but labai grazu.

Vakare Liublijanoj ragaujam Radovljicoj nusipirkta sloveniska namini vyna, atsidarom ir Lithuanios buteliuka. Gerokai apsile apsilankom bariuke su tipine balkanu slageriu muzika. Diskotekoj tikrai karsta, pamatau tikraji balkaniskaji temperamenta. Ankstame bariuke jaunimelis nuosirdziai trypia, visi kartu dainuoja.

4 diena

Pagaliau nustoja lyti. Apie pietus lekiam i miesto centra. Oras pakankamai geras, silta, tik kiek apniuke. Liublianoj medziai nusidaze labai graziomis, sodzriomis rudens spalvomis. Labai patrauklus nedidelis miestas. Nors pries gerus metus cia jau lankiausi, per si laika miestas spejo gana zenkliai pasikeisti — susitvarke centrine aikste, atsirado fantastiskas dviraciu nuomos tinklas. Pasirodo, miestieciai issirinko nauja iniciatyvu mera. Geriam kava jaukioj kavinukej miesto centre prie Liublianicos upes, veliau sociai uzkertam tailandietiskam restorane. Vakare draugai gamina sloveniskus patiekalus, vaisinames vynu, vakarojam. Tingi, bet nenuobodi diena.

5 diena

Anksti ryte sedu i traukini Liubliana—Rijeka. Taigi, traukiu i Kroatija. Tikiuosi idomiausios keliones dalies, nes vykstu i sali, kurioj dar nesu niekada buves. Taip pat tikiuosi pagaliau rasti giedra dangu ir grazias, neatrastas vietas. Visiskai nereiksminga, bet man patikusi keliones dalis — senovinis stampas i pasa. Specialiai atkisau ne ID kortele, o pasa, kad uzdetu stampa. Primena senus laikus, kai dar nebuvome ES. Kitakart kai vaziuosiu i Kroatija, ji jau tikrai bus ES nare.

Taigi Rijeka mane pasitinka pasakisku oru. Issikeiciu vietines valiutos — Kroatijos kunu, isgeriu kavos, suvalgau gabala varskes pyrago. Nusprendziu kelias valandas praleisti Rijekoje. Rijeka − miestas Kroatijoje, šiaurinėje Dalmatijoje netoli Istrijos pusiasalio, prie Adrijos jūros. Gyventoju apie 130 tukst. Miestas issidestes isilgai palei pakrante. Isties pasirodo tikrai idomus ir grazus. Ryte Rijekos miestas pilnas senuku ir ivariausio plauko prekybininku. Nusiemu striuke, pasiraitoju rankoves, nusistatau fotografavima serijomis ir maisau miesta skersai isilgai, gaudydamas pacius idomiausius portretus. Paskui lipu ant kalvos, kad nuzvelgciau visa miesta is virsaus. Vaizdai tikrai verti demesio.

Po pietu ganetinai isvargintas nepatogios keliones autobusu atvykstu i Pula — paskutine mano stotele. Oras cia taip pat puikus. Siek tiek pagrybauju kol randu miesto centra. Pula – didžiausias miestas Istrijos pusiasalyje (60 tukst.gyv.). Pula garsėja švelniu klimatu, ramia jūra ir nepaliesta gamta. Miestas turi gilias vyndarystės tradicijas, verčiamasi žvejyba, laivų statyba, turizmu. Mieste romenai pastate amfiteatra (I a.), yra triumfo arka, Augusto šventykla. Susirandu savo hosteli, pasidedu daiktus ir patraukiu atgal i miesta. Gaila, nepavyksta issinuomoti nei dviracio, nei motorolerio — ne turizmo sezonu viskas uzdaryta. Visa diena klaidzioju po Pula.

Vakare, kai sutemsta, nueinu i krantine su jachtu prieplauka. Kiek toliau matosi dokai. Pasivaikstau tarp prabangiu jachtu. Kai kuriose jachtose zmones tyliai ilsisi, ijungti didziuliai ploksciaekraniai televizoriai, ramiai gurksnoja sampana. Zmones megaujasi gyvenimu… Fotografuoju ilgu islaikymu, buriu stiebai vandenyje atsispindedami sukuria grazius vaizdus.

Jau gerokai vakare, apie puse vienuolikos, netycia uzsuku i bariuka, kuriame gyvai grojamas jazz’as. Jega. Prisedu, uzsisakau alaus. Baras greit uzsipildo. Dauguma siek tiek arba gerokai vyresni. Muzikantai groja nerealiai, atmosfera puiki. Vakaro vinis — pazintis su Puloj gyvenanciu austru Harry. Vyrukui, speju, gerokai virs 50. Austrijoj buvo architektas, bet, kai viska, ka galejo, ten pasieke, atvaziavo i Pula. Nusipirko namuka grazioj vietoj, savo malonumui uzsiema skulptura, sponsoriauja vietiniams skulptoriams, dailininkams. Bet idomiausia yra tai, kad jis, dar gyvendamas Austrijoj, pasikviete ir finansavo studijas lietuviui, kaip pats sako, dar visai jaunam, bet turinti ypatinga talenta Valdui Stravinskui. Naujasis draugas su didziuliu uzsidegimu pasakoja koks nepaprastai gabus Valdas buvo muzikos instrumentu gamybos studentas. Gera valanda austras giria muzikos instrumentu geniju, vaisina alumi, pasakoja apie Pula, supazindina su vietiniais draugais skulptoriais. Ne gana to, pasirodo, rytoj Valdas Stravinskas atskrenda i Pula, kviecia ir mane prisijungti, bet, gaila, rytoj isvykstu. Ech. Isgeriam dar alaus, pasizadu nueit i opera, susipazint su V.Stravinsku. Deja, grizes, apie Stravinska internete praktiskai nieko nerandu… Keista.

6 diena

Pabundu velniskai susales. Laikrodis rodo apie 12:00. Rodos, sugebejau persalt… Palendu po dusu, susipakuoju daiktus, issiaiskinu kaip nusigaut iki oro uosto, atsisveikinu su seimininke. Beje, Most Hostel Pula buvo puikus, rekomenduoju.

Siandienos tikslas — pamatyti Verudela. Pries tai nueinu i turgeli, nusiperku vaisiu, uzkandu. Susirandu reikiama autobusa. Po 20 minuciu atvykstu i vieta. Verudela — prie Pulos esantis kalvotas pusiasalis, pasizymintis labai grazia pakrande, graziom mazom ilankelem su zydru vandeneliu, zaliais pusynais ir poilsio zonomis. Jegu neperdaugiausiai, taciau neskubedamas megaujuosi Adrijos juros pakrante. Sviecia saulute, pusys ir ivairus kiti augalai skleidzia svelnu kvapa, visa tai susimaiso su juros bangu musimu… Labai grazu ir ramu. Zinoma, pakrantej zmoniu labai nedaug, viesbuciai ir poilsiavietes visiskai uzdaryti. Velniskai uzsimanau po pakrante ir aplinkinius kalvotus miskus pasivazinet dviraciu.

Atgal i Pula pargriztu mazdaug po 4 valandu. Nuperku kelis suvenyrus, restoranely suvalgau nepakartojama risotto su krevetemis.

Likusi laika leidziu stotyje gurksnodamas arbata.

Velai vakare nusileidziu Frankfurt-Hahn’e. Vel pasu kontrole (atskrendu ne is ES salies). Prastai jauciuosi, tarsi persalimas ir kazkoks apsinuodijimas butu susiplake i viena kartu… Nusprendziu nesikankint — pasiemu vienvieti numeri su pusryciais (57 eur) cia pat esanciame viesbutyje B&B Hotel. Nepavykus prisijungti prie Wi-Fi, daugiau ka veikti nesurandu, todel einu iskart miegoti. Nesu mates tokio sudetingo prisijungimo prie bevielio interneto — reikia ivesti savo varda, pavarde, telefona, kilmes sali, kvito koda, tada laukti patvirtinancios zinutes su prisijungimo kodu (zinutes zinoma taip ir negavau).

7 diena

Atsikeliu anksti. Jauciuosi zymiai geriau. Nusiprausiu, sociai pavalgau (pliusas vokieciams, tokiu skaniu pusryciu ir tokio pasirinkimo nesu niekur mates).

Keliolika minuciu pazioplineju po duty free.

Apie pietus nusileidziu Kaune. Greit privaziuoja tevai, uzkertam Karmelavos cepelinu (ekstremalu) ir vaziuojam namo, link Druskininku.

Turbut pirma karta keliavau vienas — tikrai nieko blogo, nors, zinoma, keliese smagiau. Kelione buvo tarsi ramus pasivaiksciojimas graziame miske. Truko nuotykiu, ekstrymo. Kita vertus, tikslas tebuvo “pabegti” nuo kasdienybes, pamatyti naujas vietas.

Didžiausias pliusas: Rijekai.
Pliusiukai: Verudelai, Canon 10-22 objektyvui, nemokamai iOS aplikacijai “Europe – Offline map with directU”, waterproof batams ir striukei
Minusiukai: ištuštėjusioms Gardos pakrantėms; lietui; tiek Malcesine tiek Puloj nesezono metu neveikiancioms jokioms turizmo paslaugoms.

Paulius.

Comment

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s