Dviračiu per Italiją. 1 dalis

8 diena
2012.05.11
Marsrutas: Anzio – Nettuno – Anzio
Atstumas: 21 km
Vaziavimo laikas: 1:29 val
Didz. greitis: 33 km/h
Viso nuvaziuota: 747 km

Visiskas poilsis. Gerai issimiegojes, ryte isgeriu kavos, sedu ant dviracio ir minu pasizvalgyt po salia esanti miesta Nettuno (pavadintas Neptuno garbei). Apziuriu nemaza prieplauka. Jachtu ir kitokiu laivu stiebu baltas miskas atrodo graziai. Carrefour uzsiperku maisto, griztu i Anzio, skveriuke prie juros pavesyje valgau raviollius, kriauses, jogurta. Saule nuo pat ryto kaitri. Pasisotines pasisildau pries saulute. Megaujuosi tingia diena. Ikaites griztu i apartamentus, drybsau vesiame kambaryje, planuoju rytdienos ir kitu dienu marsruta.
Iveikiau mazdaug trecdali savo odisejos. Viskas sekesi puikiai. Sportine forma nesiskundziu, iranga veikia nepriekaistingai, oro salygos tobulos. Iki Neapolio atkarpa neturetu but isskirtine, paskui prasides kalnai, vaizdingas Sorento pusiasalis. Ispudinga turetu buti Amalfio pakrante. Na ir netrumpas ruozas kalnais per visa pietu Italija. O kur dar Sicilija… Jau dabar, budamas vidurio Italijoj, pastebejau, kad kuo pieciau, tuo chaotiskiau vyksta eismas, todel teks but atidesniam.
Gaila, kad mano telikas kambary nelabai ka rodo, paziureciau apie triumfuojanti Navardauska, kuris dabar pirmauja Giro d’Italia varzybose.
Gerai pailsejau Ancijuj. Is arti pamaciau vietiniu gyvenima. Labiausiai istrigo zvejai. Nesiskute, zemo ugio, idege, betkaip prisitatuirave, purvini diedai gerokai po pietu grizta is juros su pilnais tinklais zuvies. Prieplaukoj pagalbon prisijungia daugiau zmoniu. Dirba ir jauni, druti, gauruoti italai. Pasklinda nekoks zuvies kvapas. Po keliu valandu sviezia zuvi valgo visai cia pat esanciu restoraneliu klientai. Siandien vakare ir as viena zuvele suvalgiau. Nemazai ir picu kepykleliu — labai mazoj prastai irengtoj patalpoj stovi pecius (viduj labai karsta) ir vitrina su 3-4 rusiu picom issinesimui. Paprasta, bet dieviskai skanu.
Jauciuosi gerai pailsejes, jau laukiu rytdienos, kai prasides antrasis mano keliones etapas.

7 diena
2012.05.10
Marsrutas: Santa Marinella – Ladispoli – ROMA – Anzio
Atstumas: 47 km
Vaziavimo laikas: 3:02 val
Didz. greitis: 41 km/h
Viso nuvaziuota: 725 km

Keista diena. Pabudau apie 6:10. Jauciausi gan gerai, naktis buvo silta ir rami. Rytine arbata, sausainiai, vaisiai. Santa Marinella dar tik tingiai budinasi. Susipakaves siek tiek po 7 val. isminu. Planas — nuvaziuoti i Ladispoli, is ten sokti i traukini ir atsidurti Romoj. O ten pasilikti, pailseti. Kelias desimtis km iki Ladispolio iveikiu smagiai, klausydamasis energingos muzikos. Vos tik atsiduriu stoty, po keliu min atlekia dviaukstis traukinys. Bet i ji netelpu… Sausakimsai pilnas. Po pusvalandzio atvaziuoja sekantis. Romoj atsiduriu apie 9:40. Transporto srautai chaotiskai bet sustyguotai teka miesto gatvemis. Tenka greit adaptuotis. Netrukus atsiduriu miesto centre. Karstis — beprotiskas, zmoniu tirsta tirsta mase. Nieks nezino kur interneto kavine arba wifi zona. Velniava. Hosteliu nesimato. Suku ratus centrinemis gatvemis ir gatvelemis, kantrybe senka. Sunku pastebeti ko ieskau, nes eismas stipriai blasko demesi. Pagaliau randu interneto kavine. Hostelworld geru pasiulymu vos keli (lovos uzimtos arba per brangios). Uzsirasau kelis adresus. Minu i kita miesto puse. Karstis ir mases zmoniu, pasiutes eismas ir nesekmingos nakvynes paieskos galutinai ismusa nora pasilikt mano vienam megiamiausiu miestu. Lygiai pries metus Roma mus pasitiko kur kas svetingiau. Na, bet cia tikriausiai tokios aplinkybes. Taigi, spjoves minu i stoti ir greit atsiduriu traukiny i Anzio… Vagone tvanku, kiekvienakart atsidarius durims gaudau gryno oro gurksnius. Anzio (50 tukst gyv) pasitinka gaiviu oro, svelniu vejeliu nuo juros ir vasariska 28 laipsniu siluma. Po keliolikos minuciu randu B&B L’Auberge.

Puikus gan gerai irengti apartamentai 1950 statytame name. Seimininkas pasitinka svetingai, bet uz nakti praso 35 eur. Sutariam uz 25. Gaunu didziuli atskira kambari su dideliu balkonu ir dvigule lova. Lendu i salta dusa, istiesitiesiu lovoj. Kaifas… Seimininkas atnesa kavos. Pasakoja, kad chaotiskiausias eismas yra Neapolyje, is kur pats ir yra kiles. “Its like in Bangkok” — palygina.
Paskui pasivaikstau miestu. Ancijus yra zymus sviezios zuvies restoraneliais (daznai atvaziuoja romieciai). Mieste nemazai senoviniu istaigingu vilu, cia romenu laikas ilsedavosi elitas. Vakare suvalgau pica tiesiai is didelio peciaus vietinej uzkandinej, isgeriu salto alaus skarda ir ilsiuosiu savo didelej lovoj :) rytoj turbut liksiu cia dar vienai dienai. Jau praejo savaite kaip keliauju per Italija, judu truputi greiciau nei planavau. Nusprendziau i Malta atminti savaite pries skrydi namo, nupirkau savo mylimajai bilieta Kaunas-Malta, todel po savo Giro d’Italia turesiu ramias savaites atostogeles dviese. Atostogas atostogose :)

6 diena
2012.05.09
Marsrutas: Talamone – Orbetello – Montalto di Castro – Civitavecchia – Santa Marinella
Atstumas: 122 km
Vaziavimo laikas: 5:39 val
Didz. greitis: 61 km/h
Viso nuvaziuota: 679 km

Kempinge po alyvmedziu palapinej issimiegojau gerai. Sapnavau daug visiskai su kelione nesusijusiu sapnu. I kelia issiruosiu apie 10:30. Vel minu “Via Aurelia” keliu, prasidejusiu berods nuo Viareggio. Oras vasariskas, pravaziuoju kelias grazias toskanietiskas atkarpas, tankiai apaugusias pusimis. Orbetello bandau issigrynint pinigu, bet bankomatas raso kad kortele nera international. Nesamone. Uzvalgau sriubos, plyta sokolado. Paskui uzsiperku maisto visai dienai. Vaziuoju keliu su skiriamaja juosta, eismas vidutiniskai intensyvus, nemazai furu. Laimei, parasciu plotis apie pusantro (pusontra) metro :), todel minu saugiai. Aplink laukai, kelios pusys, tolumoj matosi kalveles, dangus melynas, giedras. Laikau nebloga 23-30 kmh greiti. Ivaziuoju i Lacijaus regiona, kuriame yra tik vienas geras dalykas. Labai geras — Roma. Montalto di Castro issigryninu pinigu. Pusvalanduka pasedziu kavinukej, isgeriu latte kavos, valgau sausainius. Karsta, tikra vasara. Italai diedai sedi su megztiniais ir striukem. Negaliu ziuret.. Matyt cia tik man jau vasara… Pailsejes vel geru tempu minu i pietus. Visi zenklai rodo Romos krypti. Neveltui sakoma kad visi keliai veda i Roma. Lacijaus krastovaizdis neypatingas. Civitavecchia, svarbu Italijos uosta, praminu nesustojes. Garsiu prekes zenklu parduotuves ir daugybe zmoniu pajuryje nesugundo. Netoli nuo Civitavecchios, Santa Marinelloj apie 19 val jau ieskau kur apsistoti nakciai. Minu pakrante beveik iki Santa Severos, nerades grazios vietos griztu i St Marinella ir truputi pabludijes randu padoria vietele prie juros, kiek apleistoje, bet tvarkingoje buvusioje zveju prieplaukoje. Sociai pavalgau virtu desreliu, pizza pomodoro ir salotu. Isgeriu skarda alaus. Jura rami kaip ezeras, vakaras siltas ir tylus. Toli juroj letai juda didelis kruizinis laivas. Ryt, nors ir neplanavau, vyksiu i Roma, iki kurios vos 50-60 km. Pagalvojau, kad reiktu pailseti dienele kita, kad “nusistovetu” visi ispudziai.

5 diena
2012.05.08
Marsrutas: Cecina – San Vincenzo – Follonica – Castiglione Della Pescaia – Grosseto – Talamone
Atstumas: 134 km
Vaziavimo laikas: 6:05 val
Didz. greitis: 59 km/h
Viso nuvaziuota: 556 km

Gerai issimiegojes pabundu po 8 val. Oras vasariskas, iskart kaitina saulute. Neskubedamas nusiprausiu, pavalgau, susikraunu daiktus, panarsau internete, issivalau ir susitepu grandine. Is kempingo isvykstu tik apie 11 val. Nors kempingas tikrai nuostabus, kiek nustebina jo kaina – 15eur.. Tikejausi maziau :) minu graziais Toskanos keliais, apaugusiais pusimis, aguonomis. Pakelese nemazai apleistu vilu, vynuogynu, taip pat ir prabangiu namu. Kaireje matau neaukstas kalvas, desineje retsykiais islenda melyna jura. Kelias gana tiesus, kartais tenka pakilti, o paskui smagiai leistis. Follonicoj, patraukliam juros mieste, pusu parkely sociai uzvalgau. Valgau pica Rossa, pelesini suri ir dviguba porcija toskanietiskos darzoviu sriubos. Po sociu pietu keliolikai minuciu prigulu papludimyje. Saule smeiga kaip reikiant. Toliau minu link Castiglione Della Pescaia. Sutinku pirma bendraminti sioj kelionej. Senukas italas keliauja taip pat i pietus, bet kur tiksliai, taip ir nesupratau. Angliskai nesneka, todel palinkiu geros keliones ir vaziuoju toliau. Link Grosseto minu palei grazu pusu miska. Nemazai kempingu, atrakciju. Grosseto, garsejanti agroturizmu, pravaziuoju tik sonu, sukdamas atgal juros link. Vakarejant, jau pavarges, groziuosi krastovaizdziu. Saulei ritinejantis kalvu virsunemis, nusuku Talamone miestelio link, kur, kaip planavau vakar, randu kempinga. Nusiprausiu dienos prakaita, pavalgau vietos restoranely, issiskalbiu kelis drabuzius. Iki Romos lieka apie 150 km, judu greiciau nei planavau. Galbut per daug skubu. Rytoj paliksiu Toskana ir ivaziuosiu i Laciju (Lazio) — Romos regiona. Labanakt.

4 diena
2012.05.07
Marsrutas: Riomagiore – La Spezia – Viareggio – Pisa – Livorno – Cecina
Atstumas: 161 km
Vaziavimo laikas: 7:50 val
Didz. greitis: 66 km/h
Viso nuvaziuota: 422 km

Vakar parases dienorasti dar isejau i miesteli, restoranely suvalgiau zuvies ir paragavau vietinio Cinque Terre vyno.
Pabudau apie 8. Miegojau gerai, nors kartais pazadindavo kambariokes is Kanados knarkimas. Papusryciaves, susikroves daiktus, 9:45 pajudu. Kopiu i stacias ikalnes, kojos dar miega.. Kildamas labai daznai sustoju pasigrozet vis mazejanciu Riomaggiore, o pasiekes apie 200 metru auksti, groziuosi visa Cinque Terre pakrante. Vaizdas neturi lygiu. Niekad nepamirsiu sios vietos ir visos Ligurijos. Toliau link La Spezia minu aukstu slaitu, apacioj bangos dauzo staciai i vandeni neriancias uolas. Slaituose grazus laiptuoti sodai. Paskui labai smagiai ir zaibiskai serpantinais nusileidziu i La Spezia. Miestas nemazas. Sustoju trumpam pasigrozet krantine. Isvaziuodamas nusiperku maisto penny market :) uz miesto, jau Toskanos regione, tenka pagrybaut po kaimelius ieskant reikiamo kelio. Zaliuojanciom kalvom kylu ir leidziuosi, kirsdamas desimtis mazu miesteliu. Ties Ameglia randu uzdaryta kelia, tenka grist atgal apie 8 km. Nuo Saranos minu labai nuobodziu keliu. Ilga ir tiesia kaip styga pakrante iki Viareggio myniau lengvai, oras puikus, kelias super. Daugybe plentininku. Visa atkarpa desineje, prie juros, maciau tik viesbucius. Ju simtai, tukstanciai. Kalnai stuksojo kiek toliau kaireje. Viareggio nesuzavejo, stabtelejes tik atsikvepti spustelejau link Pizos, paziureti ar dar nenugriuvo bokstas. Kelias, nusukantis nuo juros, gan intensyvus, sonuose auga pusys, aukstais kamienais ir suplotos. Pizoj prie boksto mases zmoniu, visi “labai isradingai” fotografuojasi, juokingiausi, zinoma, kinai ir korejieciai.
20120510-230044.jpg
Nusifotkinu, “uzsidedu varnele”, ir minu link Livorno. Kelias panasus, kur ne kur paslaugas siulo plastakes. Livorne graziame parke uzkandu. Nusprendziu isvaziuot is miesto ir susirasti vieta nakvynei arba kempinga. Gaunasi taip kad nuvaziuoju dar virs 30 km. Nuo Livorno prasideda labai grazi atkarpa, kelias kalnais vingiuoja palei jura. Kalnai jau kitokie, labiau akmenuoti. Saulei leidziantis kalvos ir jura nusidazo silta oranzine spalva. Milziniska kempinga “Tripesce” pagaliau randu jau beveik sutemus, netoli Cecinos, Vada miestely. Pasistatau palatke, nusiprausiu, pavalgau ravioli. Nuovargis jauciasi, nors mynesi siandien labai lengvai. Siek tiek nusvilau kojas ir rankas. Rytoj tesiu kelione per Toskana.

3 diena
2012.05.06
Marsrutas: Sestri Levante – Corniglia – Manarolla – Riomagiore
Atstumas: 24 km
Vaziavimo laikas: 1:35 val
Didz. greitis: 44 km/h
Viso nuvaziuota: 261 km

Naktis pakrantes baro terasoj praejo nemiegant. Bangu musa ir kiti garsai, galbut ispudziu antpludis, neleido uzmigti. Smigau tik paryciais. Pabudau apie 8:15. Jauciausi neblogai, po vakaryksciu kalnu svelniai kuteno koju raumenis. Neskubejau. Palmiu alejoj pasigavau nemokama wifi, truputi panarsiau. Paskui pavazinejau po miestuka, kavinej isgeriau kavos, uzvalgiau. Buvo truputi neramu, kad nerasiu sekmadieni veikiancio marketo, bet radau ji visai po nosim isejes is kavinukes. Valio! Uzsipirkau valgyt, vandens (pastebejau kad kaskart pirkdamas maisto visai diena isleidziu 10 eur). Oras geras, apie 20 laipsniu, debesuota, bet nelija. Puikus oras vaziavimui. Siandien planuoju maziau minti ir apziureti cinque terre. Isvertus i lietuviu k tai reiskia “penkios zemes”. Jas sudaro penki miestukai: Monterosso, Vernazza, Corniglia, Manarola ir Riomaggiore. Visi is ju gana sunkiai pasiekiami. Nuo Sestre Levante iki Deiva Marina vaziavau kirsdamas tris-keturis vienpusius tunelius. Kiek ieno ilgis 1-2,5 km. Dviraciu vaziuoti draudziama, bet tai buvo vienintelis kelias. Tiesa buvo variantas minti kalnais bet nusprendziau nesikankinti :) tuneliais lekiau greitai, nes malonumo mazai. Deiva Marinoj bandziau rasti keliuka link penkiu zemiu, bet idejes nemazai pastangu, suprakaitaves spjoviau ir numyniau i gelez stoti. Visa sia pakrante, vadinama Ligure Riviera, pravaziuoti dviraciu nera patogu. Gamta sukure savaip. Traukiniu pavaziaves kelias desimtis km, islipu Corniglia miestely, treciam is penkiu rivjeros perliuku. Bandau dvirati laiptais uzsityst i ant uolos esanti miesteli, bet vos pradejes spjaunu si sumanyma, prirakinu dvirati, pasimdamas su savim tik maisto. Uzbeges i Corniglia pavaikstau staciom siaurom gatvelem. Yra keli restoraneliai, parduotuveles. Mieste nemazai britu, prancuzu, haikinanciu po cinque terre. Spalvoti nameliai tarsi suklijuoti ant stacios uolos, slaituose isprausti miniatiuriniai sodeliai, auga citrinos, apacioje stipriai dauzosi zydra jura. Idiliskas vaizdelis. Susirades gera vietele, sociai uzvalgau. Pavelaves i traukiniu stoty isgeriu kavos. Vos viena stotele ir islipu Manaroloj. Dar grazesnis miestukas, susispaudes ant uolos iskysulio. Nemazai filmuoju, dviratis laukia stoty. Vaizdas kvapa gniauziantis. Visiskai tobulas. Kaip sake Dicaprio filme Papludimys, “its a fucking paradise”. Toliau keliauju taku link sekancio miestelio Riomaggiore. Visi penki miestukai sujungti pesciuju taku, tik nevisos atkarpos veikia. Uz 1km praejima papraso 5eur. Nepatinka, bet sumoku. Vaizdai pasakiski, stacios tamsios uolos kyla is melynos juros. Riomaggiore panasus i pries tai aplankytus tik yra didesnis miestelis. Yra nemazai restoranu, viesbutuku, nors miestas susidaro is vos keliu staciu gatveliu. Velgi nemazai pracuzu, britu, yra japonu. Dauguma sportiski, nors ir vyresnio amziaus. Atmosfera puiki. Vakarejant miestelis pakvimpa sefu ruosiamu maistu, is visu pusiu skamba serviruojamu stalo irankiu muzika. Kiek pagrybaves randu hosteli. Registraturoj bardakas, seimininkas ramiai groja pianininu. Pasiulo lova uz 20eur. Tinka. Isikures gan jaukiame kambarelyje lendu i dusa. Dabar geriu salta alu uolos iskysulyje, priesais mane stukso tarsi is dezuciu suklijuotas Riomaggiore miestelis. Ach, akimirka :D
20120510-230510.jpg
dar viena puiki, neitiketina diena. Siandien numyniau nedaug, beveik nieko, bet teko nemazai laiptais patampyti virs 30kg sverianti dvirati. O ir pescias nemazai prasiejau. Vis dar negaliu patiketi, kad keliauju dviraciu per Italija.

2 diena
2012.05.05
Marsrutas: Rivergaro – Bobbio – Ottone – Montebruno – Favale di Malvaro – Lavagna – Sestri Levante
Atstumas: 134 km
Vaziavimo laikas: 7:10 val
Didz. greitis: 70 km/h
Viso nuvaziuota: 238 km

Ryte, apie 7 val, pazadino zirgu snopavimas – pabudes pamaciau tris netoli nuo mano palapines, bailiai ziurejo ir niekaip negalejo suprast kas cia per svecias. Miegojau vidutiniskai, nakti stiprus medziu lapu snaresys neleido tinkamai imigt. Pabudes susipakavau daiktus, issiviriau arbatos, sociai uzvalgiau. Turejau drauga – maza zuiki, kuris irgi buvo bailys ir bijojo ateit arciau (buciau pavaisines).
Ismynes i trasa dziaugiausi, oras buvo puikus, kelias idealus, gamta nuostabi. Myniau link Bobbio kalvotom pievom, kelias eme po truputi raizgytis. Pravaziuojantys plentininkai sveikinosi. Travo miestely stabtelejau atsispusti. Nemaza atstuma iki Bobbio iveikiau nesunkiai – viska atpirko vaizdai. Desineje tekejo srauni ir nerealiai svari upe Trebbia. Visur aplink matesi ryskiai zaliais lapuociais apauge kalnai. Ikalnes buvo malonios, neilgos, greitis 12-14 kmh, nuokalnese su sypsena riededavau 25-40 kmh greiciu. Kartais stabteledavau pasigrozet peizazais. Bobbio pasitiko sestadieniniu turgeliu, chillinanciais senukais. Labai grazus kalnu miestelis. Kavinukej isgeriau kavos, suvalgiau pyrageli. Paskui nuvariau i vietini marketa, uzsipirkau maisto (desros, duonos, datuliu, jogurto, braskiu, dzemo, desreliu). Uz miestelio radau grazia vieta pavalgyt. Kelias vis labiau vingiavo, slatai statejo, kalnai aukstejo. Vaziuojant slaitu zydra upe apacioje atrode nerealiai. Priesais Ottone, rades tinkama vietele, sustojau issimaudyt. Upes vanduo labai atgaivino. Paskui uzvalgiau bananu su nutela ir vel i kelia. Ottone stabtelejau atsigert ir uzkast datuliu. Buvau sutikes 4 plentininkus, privaziavo mane pamate, snektelejom, palinkejo geros keliones. Nuo Ottone pradejo lynoti, labai nepastoviai, kas 5 min. Vejas buvo nepastovus. Oras is principo netrukde minti. Kuo giliau lindau i kalnus, tuo maziau transporto ir zmoniu sutikau. Atmynes i Montebruno stabtelejau kavinukej. Suvalgiau pyrageli ir isgeriau tobulos latte kavos. Nusprendziau toliau nevaryt pagrindiniu keliu (butu gavesis nemazas lankas). Pasirinkau serpantus. Apie valanda laiko kovojau su staciu pakilimu. Is dusios myniau laisviausia pavara, greitis nervirsijo 8kmh. Prakaitavau zinodamas kad ateis laikas ir nusileidimui. Kylant daznai stabteledavau pailseti, pastebejau kad kalnai darosi dregnesni, augalai cia neskuba suzaliuoti. Kaimeliai apacioje atrode miniatiuriniai. Pakiles nuo 650m (Montebruno) iki 1150m, nemaciau aplinkiniu kalnu, nes buvau.. debesyje. Oras atveso iki 8 laipsniu. Kaimeliai buvo beveik visiskai apleisti. Aplinka atrode labai atsiauriai. Negalejau patiketi kur esu. O tada atejo laikas nusileidimui…:)) tai buvo pats fantastiskiausias mano kaip dviraciu megejo pusvalandis. Serpantais leidausi greitai, keliukas buvo nerealus, aplink sniokste upoksniai. Kaimelius, prilipusius prie kalnu slaitu, pralekdavau per kelias sekundes. Greitis buvo neitiketinas, vienoj vietoj pasiekiau 70kmh. Buvo velniskai salta, teko sustot apsirengt demperi. Nusileidimas atpirko kopimo pastangas daugiau nei su kaupu. Mazdaug po valandos buvau vos keliasdesimt metru virs juros lygio. Nusileides dar keliolika km myniau link juros, zvalgiausi vietos nakvynei, bet visur buvo daug namu ir privato.. Temperatura apacioje buvo 17 laipsniu. Nusprendziau Chiavari susirasti hosteli, bet ivaziaves i miesta suzinojau kad hosteliu cia nera, o viesbuciai prasideda nuo 100 eur :) greit myniau is to miesto ir susiradau nebloga vietele prie juros netoli Sestre Levante. Ant akmenuotos pakrantes issiviriau desreliu. Palaima po tokios dieneles. Dabar sedziu ant kedes, susikeles kojas ant kitos kedes :) nakvosiu atokiau nuo pagr gatves esancio neveikiancio pakrantes baro terasoj. Pakrantej daug geru restoranu, palmiu aleja, bet zmoniu mazai. Siandien buvo ilga ir kupina ispudziu diena, daug km numyniau (turint omeny kalnus). Tikiuosi gerai pailseti. Labanakt!

1 diena
2012.05.04
Marsrutas: BERGAMO – Mozzanica – Crema – Codogno – PIACENZA – Rivergaro
Atstumas: 104 km
Vaziavimo laikas: 4:35 val
Didz. greitis: 40 km/h
Viso nuvaziuota: 104 km

Siuo metu sedziu boeing 737, skrendanciam i Bergama. esu 9-10 km aukstyje. Viskas praejo gana sklandziai. Ryte buvo neiprasta ir idomu minti pakrauta dvirati, bet per kamscius zirgas i oro uosta riedejo uztikrintai. Jauciausi labiai ramiai, tarsi vaziuociau vilnius-druskininkai marsrutu su papildoma kuprine. Oro uoste pakuodamas dvirati vargau su “rimi” pigiai nusipirkta celofanine juosta. Du krepsius, palatke su kilimeliu ir salma sutalpinau i nedideli gariunini maisa gan nesunkiai. Bagazo registracijoj mergina turbut pirmakart priiminejo dvirati, nes klausinejo manes kokie yra reikalavimai.. teko pasirasyt, kad aviakompanija neatsako uz dviracio sauguma… Paskui atejo vyrukas ir mano dvirati issinese. Tikekimes viskas bus ok. Bagazo svoris nesieke 12kg, visai nedaug. Atidaves bagaza ir dvirati jauciausi keistai. Veliau apsauga mane tikrino kaip niekad kruopsciai, gal itarimu sukele mano tepaluotos rankos, trumpi plaukai ir begimo bateliai :) uz tai dabar patogiai sedziu, stiuardese pasodino prie viduriniu emergency duru. Idomu tai, kad nejauciu visiskai jokio jaudulio, gal del to, kad pats nesuvokiu i kokia kelione vykstu.. :)
Dabar sedziu palapinej, kuria pasistaciau didelio zirgyno pakrasty, prie Rivergaro. Pirmoji diena buvo sauni. Pervaziavau visa Po zemuma nuo Alpiu iki Apeninu kalnu. Siaip buvo gana idomu vaziuoti, nors nieko idomaus sioje atkarpoje nelaukiau. Labai nustebino puiki dviraciu infrastruktura, beveik puse atstumo vaziavau dviraciu taku. Ir patys italai nemazai vazineja dviraciu. Pastebejau dvieju rusiu dviratininkus: plentininkus sportininkus ir sedyne iki galo nusileide labai letai vaziuojantys zmones. Aplinka visur atrodo labai sutvarkyta, geri keliai. Atkreipiau demesi kad vairuotojai labai paiso dviratininku, todel vaziuoti buvo visai nebaisu. Visa kelia lydejo ivairus kvapai: nuo sodraus roziu, alyvu iki ne ka maziau sodraus sudo kvapo…:) visa laika myniau gana greitu tempu, nors niekur neskubejau. Pirma stotele buvo mieste Crema, cia truputi pagrybaves radau sporto prekiu pard, nusipirkau duju savo degikliui. Paskui numyniau i didziuli prekybcentri inerkoop nusipirkti maisto. Kita karta pasirinksiu mazesne parduotuve.. Isvaziaves is miesto stabtelejau grazioj vietelej pavalgyt. Igaves jegu geru tempu spustelejau link Piacanzos. Kirtes ja per pati centra stabtelejau vos kelioms minutems, miestas grazus bet nera ypatingas. Nuvaziavau dar keliolika km ir pradejau zvalgytis vietos nakvynei. Oras visa laika buvo fantastiskas, silta bet ne per karsta. Dabar, vakare, yra sioks toks vejukas, gal ruosiasi nulyt truputi.. Ryt laukia pirmas pasimatymas su kalnais :) kolkas tiek, linkejimai visiems!

13 thoughts on “Dviračiu per Italiją. 1 dalis

  1. Dziaugiames kad viskas, gerai sekasi ir zuiki sutinki, oras puikus, greitis vietomis neralus.
    Rasai labai idomiai, musu pirmas reikalas atsibudus perskaityti tavo ispudzius. Aisku biski pavidu, bet del fizines istvermes patilesiu. Sekmes…

  2. ar vėliavėlę prisikabinai? iki radau medžiaginę už 9,99Lt, vagys,a. gal atsiūsti iki formios kokios, pasiimsi pašte

  3. Ar ne ne laikas pagalvot apie knygos „Vienišo Keliautojo užrašai“ išleidimą? Sponsorių bus manau ir skaitytojų taip pat….

  4. Labai liuks kelione, super aprasyta! Jei jau 2x greiciau varai, tai gal sugalvosi grizt palei Adrijos juros pakrante? ;)

  5. SALVE, PAULIAU …
    jau 13 dienoje ir mes pradejome vaziuoti su tavim kartu, gerti gardzia kava ir vakarais salta aluti …Monika uzrode tavo internetini dienorasti,( bo su Domux tik pasimatom bet nepasisnekam..)
    Dabar kas ryta su draugem ir bendradarbem ateinam i darba..ir
    …. pradedam diena su pasimegavimu skaitant TAVO nuotaikas..
    Pritariu tetei, kai isleisi knyga, bus kam skaityti..
    SEKMES kelioneje.. CIAO..
    Lorett

    1. Sveiki sugryžę i Gimtinę- Tėviškėlę- Lietuvėlę… Linkiu sparnuotų svajonių ir kelionių po VISĄ likusį Pasaulį…..Bona Sieras…

Comment

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s